Balys Sruoga (Modernizmas, simbolizmas XX a.)

 Jausmo ir proto kova
 Žmogaus orumas
 Asmens vienišumas
 Asmuo istorijos/ politikos verpetuose
 Valdovo drama
Valdovo drama Balio Sruogos dramoje „Milžino paunksmė”
Balio Sruogos dramoje „Milžino paunksmė” dominuoja nelaimingo valdovo tema. Dramos pagrindinis personažas - valdovas Jogaila, kuris blaškosi tarp proto ir jausmų. Jis myli savo tėvynę Lietuvą, tačiau dėl politinės gerovės yra priverstas likti Lenkijoje, kurioje juo nėra pasitikima, nes jis – valdovas svetimšalis. Jogaila jaučiasi nereikalingas, svetimas ir nemylimas karalius: „Karalius – užkurys! Ir jo pasogas / Priklauso Lenkijai užu pastogę!“ Taip pat Jogaila vidinę dramą išgyvena ir dėl jo nemylinčios žmonos karalienės Sofijos. Ji apsupta gerbėjų, nelaimingai ištekėjusi, įsivėlusi į įvairias intrigas ir nemylinti savo vyro. Jogaila tai puikiai supranta, todėl jaučiasi labai vienišas: „Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių,/ Nebuvo lemta man pažint gyvenant!” Jogaila išgyvena dramą ir dėl savo pusbrolio Vytauto. Dramoje atskleidžiamas istoriškai tikslus Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Lietuvos kunigaikščio Vytauto karūnavimo. Šis karūnavimas Lietuvai būtų leidęs išsilaisvinti iš Lenkijos įtakos, todėl Lenkijos bajorų ir dvasininkijos Jogaila yra priverstas priešintis Vytauto karūnavimui, jam kenkti. Jogaila neturi pasirinkimo laisvės, todėl jaučiasi lyg kalinys: „Kas yr kalėjimas? Nežino niekas./ Gyvenimas – kalėjimas. Teisybė.“ Taigi, B. Sruogos dramoje „Milžino paunksmė“ valdovas Jogaila yra priverstas atsisakyti asmeninės gerovės, būti atskirai nuo savo tėvynės Lietuvos atlikti savo kaip valdovo pareigas bei jaustis vienišas. Šie veiksniai dramoje lemia valdovo vidinę dramą.
Kontekstai
 1930 m. Lietuvos visuomenei minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metines, paskelbiamas istorinės dramos konkursas, taigi B. Sruoga parašo dramą ”Milžino paunksmė”
 Parašyti šį kūrinį jį paskatino ir teatriniai užmojai.
 Pačiam autoriui labiau rūpėjo ne konkretūs įvykiai, o vidinis žmogaus pasaulis, išgyvenimai. Taip pat jam rūpi visi istorijos užkulisiai: intrigos, sąmokslai.
 B. Sruoga labai domėjosi Lietuvos istorija, taip pat įtaką jam darė ir žmona bei draugai istorikai.
Citatos
 „Ne karūna man guli ant galvos,/ Bet gėda. Žemės slegianti tauta.“
 „Net meilės džiaugsmas, dovana...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!