Žmogaus kančių kelias XX a. lietuvių literatūroje (Balys Sruoga, Dalia Grinkevičiūtė)

XX amžius buvo kančios ir mirties amžius. Tai yra svarbiausias faktas, kurį turime atsiminti. Pasaulis matė daugybę karų, daug žmonių žuvo ir pasaulis visiškai pasikeitė. XX amžius taip pat buvo laikas, kai žmonės pradėjo skirtingai galvoti apie savo gyvenimą. Lietuvoje buvo daug rašytojų, kurie rašė eilėraščius ar knygas, kuriose aprašė, koks buvo gyvenimas šiuo kančių ir mirties laikotarpiu Lietuvoje.
Visų pirmą, kai kuriems lietuviams teko prabūti koncentracijos lageriose.Vienas iš jų buvo Modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas, Balys Sruoga, kuriam teko prabūti Štuthofo koncentracijos lagerį. Balys Sruoga apie savo ir kitų kalinių kančias parašė memuarine knyga pavadinimų “Dievų miškas” kurioje parodoma visą žmogaus naikinimo sistemą, parodo stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Štuthofas oficialiai nebuvo laikomas naikinimo stovykla, kur, būdavo, atveža kalinį ir tuojau nužudo. Skirtumas buvo tas, kad čia žmogų nukankindavo, čiulpte iščiulpdavo jo sveikatą, jo jėgas,paversdavo jį į klipatą, versdavo jį mirti iš bado. Ši knyga autoriui – ne tik liudytojo žodis ir žuvusių draugų kančios įamžinimas, bet ir savotiškas atsisveikinimas su netolima praeitimi, psichologinis išsivadavimas iš jos gniaužtų, o kartu bandymas surasti save, savo vietą ir prasmę naujoje aplinkoje. Kita vertus, sava kančia ir nelaimė B. Sruogai nebuvo vienintelis ir tuo labiau esminis dalykas kalbant apie Štuthofą. Jam, rašytojui humanistui, buvo kur kas svarbiau suvokti matytų ir išgyventų baisybių mastą, pobūdį ir priežastis, atskleisti esmę fašizmo, kuris jam pirmiausia buvo visiškas žmogiškumo paniekinimas, atsisakymas nuo tūkstantmečių žmonijos kultūros ir etikos normų. B. Sruoga kūrinio potekstėje svarsto ir ieško atsakymų į klausimus: kaip ir kodėl fašizmas XX a. viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi? Detalus, įvairiapusis hitlerinio lagerio gyvenimo ir žmonių aprašymas leidžia traktuoti „Dievų mišką“ kaip veikalą, atskleidžiantį antižmogišką fašizmo esmę. Ironiškasis požiūris formuoja itin savitą groteskinį kūrinio pasaulį, kuriame ašaromis atmieštas juokas dengia skausmo grimasą, atveria tragiškąjį tikrovės paradoksalumą ir anormalumą, o svarbiausia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!