Balys Sruoga. „Dievų miškas“ – savitumas, ironijos prasmė

• Memuarai, dokumentika. „Dievų miškas“ — dokumentinė knyga apie dvejus metus, pasakotojo išgyventus nacių koncentracijos lageryje. Minimos tikros vietovės, įvykiai, konkretūs sutikti žmonės (pavardės, tautybės), laikomasi įvykių chronologijos (1943-1945 metai). Atsiminimų knygose paprastai pasakojama sava gyvenimo istorija. Sruogos atsiminimai kiek kitokie — jie nuoseklaus siužeto neturi, iš aprašytų įvykių nesudėstoma konkreti pasakotojo gyvenimo istorija. Tik atsiminimų pradžioje ir pabaigoje pasakojama daugiau apie save (suėmimą, kelionę į lagerį, kelionę iš jo), o visa knyga skirta lageriui ir jo gyventojams pavaizduoti. Sruogos atsiminimai — liudijimas ateinančioms kartoms apie nusikaltimus ir žmogaus dehumanizavimą. „Sruogai labiausiai rūpėjo, kaip fašizmas XX amžiaus viduryje galėjo paversti žmogų žvėrimi“ (A.Samulionis).
• Į Vilnių iš Štuthofo koncentracijos stovyklos B. Sruoga buvo parvežtas 1945 m. gegužę. Rašytojų sąjungos dėka gavęs kelialapį, rašytojas išvyksta gydytis į Birštoną, kur iš karto imasi atsiminimų knygos ,,Dievų miškas”. Ši knyga jam – ne tik liudytojo žodis ir žuvusių draugų kančios įamžinimas, bet ir savotiškas atsisveikinimas su netolima praeitimi, psichologinis išsivadavimas iš jos gniaužtų, o kartu bandymas surasti save, savo vietą ir prasmę naujoje aplinkoje. Gal dėl to prie rankraščio sėdi ypač daug, po 8-12 valandų per parą. Rudenį darbas buvo baigtas. ,,Dievų miškas” sulaukė netikėtos reakcijos: tekstą buvo siūloma taisyti, jis buvo nepagrįstai įvertintas kaip ,,ciniškas šaipymasis iš vokiškųjų grobikų aukų”. Knyga pasirodė po rašytojo mirties praėjus 10 metų – 1957 m.
• Tai ne vienintelė knyga apie šią stovyklą, tačiau ji skiriasi nuo kitų: B. Sruoga beveik niekur nepraveria vidinių išgyvenimų (tai gana neįprasta memuarinėje literatūroje). Atsiribojimas nuo savo išgyvenimų, kaip ir apskritai rašytojo vengimas kalbėti apie Štuthofą, ,,Dievų miške” reiškė nenorą draskyti dar skaudžias praeities žaizdas. Kita vertus, sava kančia ir nelaimė B. Sruogai nebuvo vienintelis ir tuo labiau esminis dalykas kalbant apie Štuthofą. Jam, rašytojui humanistui, buvo kur kas svarbiau suvokti matytų ir išgyventų baisybių mastą, pobūdį ir priežastis, atskleisti esmę fašizmo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!