Balys Sruoga bei jo kūrinys „Dievų miškas“

Dievų miškas yra memuarinė knyga, parašyta 1945m. Balio Sruogos. Knygoje aprašoma autoriaus išgyvenimas vokiečių lageryje. Knyga parašyta ironijos ir juoko forma. Iš visų sukrečiančių dalykų knygoje yra juokiamasi, mat taip, per juokus žmonėm yra lengviau iškęsti skausmus.
Balys Sruoga į lagerį pateko 1943m. kovo mėnesį. Lageris kuriame jis kalėjo buvo įsistiegęs Stutthofe Dievų miške. Miškas buvo vadinama Dievų mišku nuo senovės. Sakoma, kad šiame miške kadaise dievai gyvenę. 1939m. tame miške klampinėjo tiktai uogautojos ir grybautojai. Pasibaigus lenkų ir vokiečių karui, Gdansko miesto savivaldybė nutarė Dievų miške įsteigti koncentracijos lagerį.
Į lagerį žmonės patekdavo dėl visokių menkniekių. Vienas vokiečių kunigas pateko už tai, kad žydų vaiką pakrikštijo. Tokia moterėle pateko todėl, kad karvių melžti nemokėjo. Labai dažnai būdavo vokiečių ūkininkai, nenorėdami darbininkui algos mokėti prikibdavo prie kokio niekniekio ir skųsdavo policijai ir darbininkas važiuodavo į lagerį kaip politinis kalinys. Kaliniai buvo žymimi skirtingais trikampiais ant švarko prie krūtinės: Violetiniai – bibelforšeriai, rožiniai – homoseksualai, žali – nusikaltėlis už kriminalinius nusikaltimus, raudonas trikampis – politiniai kaliniai.
Lageriuose situacija buvo tragiška. Kaliniai buvo vienas už kitą geresni. Kam rankos pūva, kam – kojos, kam – visas veidas suniurkytas, kam – krūtinė kiaura, kas – su nuolat aukšta temperatūra. O kvapas... Pūvančios žaizdos ne patį geriausią kvapą turėjo.
Dienos eidavo viena po kitos. Atsidūręs į lagerį tu tiesiog esi pasmerktas mirčiai. Tik klausimas kiek išgyvensi. Kartais net nežinai gal vakare nuėjęs miegoti ir nebeatsikelsi, būsi nuvilktas į koridorių visiems mindžioti. Ar taip ar anaip vis tiek būsi sudegintas. Vieną dieną Baliui Sruogai ir jo artimui bičiuliui Jonui, bambizui nuo Biržų buvo liepta sunešti lavonus iš koridoriaus ir prie ligoninės paguldyt. Baisūs tie numirėliai, pamėlynavę, pajuodę. Balius su savo bičiuliu Jonu, bambizu nuo Biržų ėmė vieną numirėlį, jis neatrodė keistai. Balys paėmė numirėlį už kojų, o jo bičiulis už pečių, ir neša. Beeinant numirėlis atsidūsta tokiu giliu atodūsiu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!