Balys Sruoga - Dievų Miškas

• Gimė 1896 m. Baibokų kaime, Biržų apskr., ūkininko šeimoje.
• Mokėsi Panevėžyje, Sankt Peterburge, Maskvoje, Miunchene.
• Dirbo mokytoju Vilniuje, Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje Kaune, organizavo satyrinį Vilkolakio teatrą, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete, jį perkėlus į Vilnių ir grįžęs iš koncentracijos stovyklos – Vilniaus universitete.
• 1943–1945 m. kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje netoli Gdansko.
• Mirė 1947 m. Vilniuje, sulaukęs 51 metų. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
• B.Sruoga buvo ypatinga asmenybė-šakota, kitoniška. Turėjo didelę vidinę energiją, tačiau ne pastovią, o pulsuojančią: čia linksmas, kūrybingas, čia liūdnas, bejėgis. Savo kitoniškumą mėgo pabrėžti ir išvaizda, ir rūbais. Buvo rašto, knygos žmogus. Daugybė slapyvardžių (apie 40) rodo B.Sruogos keitimosi, literatūrinio apsimetimo, pagaliau ir žaidimo pomėgį. Šį pomėgį labai atitiko kelionės.
1943 m. Lietuvoje buvo paskelbta savanorių registracija į lietuviškąjį SS legioną ir įvairias reicho tarnybas, jaunimas slapstėsi kur kas įmanė, prasidėjo suėmimai ir trėmimai į Vokietiją.
Kovo 16-osios naktį rašytojas buvo areštuotas „keletui parų“, kurios nusitęsė į dvejus koncentracijos stovyklos metus.
Vėliau išaiškėjo, kad lietuviai inteligentai suimti už „pasipriešinimo judėjimą“, kuriame, beje, nė vienas iš suimtųjų nebuvo aktyviai dalyvavęs.
B. Sruoga į tą sąrašą pateko greičiausiai dėl bendro antifašistinio nusiteikimo, o patį suėmimą nulėmė kritiška hitlerinės armijos padėtis Rytų fronte, nepavykęs mėginimas sudaryti lietuviškąjį SS legioną, pastangos dėl to įbauginti Lietuvos visuomenę.
Buvo planuojama suimtuosius likviduoti, tik paskutiniu momentu sprendimas buvo pakeistas, matyt, bijant galimos visuomenės reakcijos.
Štutgofas
Jis apibūdinamas kaip „eilinė“, „provincinė“ stovykla, nes turėjo mažiau kalinių, buvo atokiai nuo Berlyno ir aukščiausių SS pareigūnų. Tačiau nuo kitų hitlerinių mirties fabrikų ji skyrėsi nebent tik savo dydžiu (per jos krosnis perėjo ne milijonai, kaip Osvencime, Mauthauzene ar Dachau, o „tik“ 80 000 kalinių).
Štuthofo koncentracijos stovykla (1945 m., kairėje – barakas, kur 1943 m. gyveno lietuvių grupė)
Štuthofas oficialiai nebuvo laikomas naikinimo stovykla, kur, būdavo, atveža kalinį ir tuojau nužudo.
Štuthofas oficialiai nebuvo laikomas naikinimo stovykla, kur, būdavo, atveža kalinį ir tuojau nužudo.
Skirtumas buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!