Somatotropinas – aktyvina lipolizė riebaliniame audinyje, riebalų oksidinimą.
Lytiniai hormonai – skatina baltymų sintezę.
Insulinas – gerina aminorūgščių pateikimą į ląsteles pro jų membranas, slopina gliukogenezę (kai AR naudojamos angliavandenių sintezei).
Gliukokortikoidai – skatina baltymų irimą (AR naudojamos gliukoneogenezei – angliavandenių sintezei).
Tiroksinas – ardo baltymus.
4) Galutinių baltymų apykaitos etapų sutrikimai.
Baltymų anabolizmo ir katabolizmo sutrikimus lemia maisto baltymų virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai.
Maisto baltymų virškinimas ir rezorbcija sutrinka:
• ↓ skrandžio sulčių HCl. Mažiau pepsinogeno virsta aktyviu pepsinu. Skrandyje blogiau skyla baltymai, sulėtėja hidrolizė.
• Sergant kasos ligomis (pankreatitu, kasos naviku ar jos latako akmenlige). Mažiau išsiskiria tripsino bei karboksipolipeptidazės, o tai sutrikdo baltymų hidrolizę į oligopeptidus ir dipeptidus.
• Sutrikus žarnyno gleivinės sekrecijai. ↓ fermentų enterokinazės bei aminopolipeptidazės išskyrimas. Enterokinazė tripsinogeną verčia tripsinu. Aminopolipeptidazė nuo oligopeptidų atskelia aminorūgštis.
• Sutrikus membraniniam virškinimui, kuris vyksta žarnyno spindyje ant jo gleivinės apitelio gaurelių. ↓ enterocito membranos išoriniame paviršiuje esančio fermento dipeptidazės, kuris skaido dipeptidus iki aminorūgščių. Membraninis virškinimas sutrinka kai būna žarnyno gleivinės uždegimas ir distrofija, kuomet pagreitėja jo peristaltika.
• Pakitus nepakeičiamųjų aminorūgščių santykiui vartų venoje. Įvairios amonirūgštys virškinimo trakte atskeliamos netolygiai. Tirozinas ir triptofanas atskeliamas jau skrandyje, o kitos aminorūgštys – veikiant žarnų sulčių proteoliziniams fermentams. Esant skrandžio achilijai arba po totalinės rezekcijos tirozinas ir triptofanas atskyla vėliau, todėl pakinta nepakeičiamųjų aminorūgščių santykis vartų venoje: sutrinka baltymų sintezė, susidaro kai kurių aminorūgščių perteklius, kaupiasi tarpinių medžiagų.
Baltymų sintezės ląstelėje sutrikimai. Baltymų sintezę trikdo egzogeniniai ir endogeniniai patogeniniai faktoriai:
1) nepakeičiamųjų aminorūgščių stoka maiste;
2) patologinė genų mutacija;
3) neuroendokrininės reguliacijos sutrikimas.
1. Ląstelėje stokoja nepakeičiamų aminorūgščių, gaunamų su maistu, nes jos organizme yra nesintetinamos. Tokios aminorūgštys yra: valinas, leucinas, izoleucinas, treoninas, metioninas, fenilalaninas, triptofanas, lizinas, histidinas, argininas.
- Jei stokojama triptofano, vaikų kraujo plazmoje mažėja baltymų.
- Jei trūksta lizino, lėtėja spermatogenezė.
- Jei nepakankamas kiekis histamino, mažėja hemoglobino (Hb) koncentracija.
- Jei trūksta metionino, atsiranda riebalinė kepenų infiltracija.
- Jei nepakanka valino, žmogus lėčiau auga, atsiranda keratozė.
- Jei...
Šį darbą sudaro 941 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!