B. Vilimaitė "Per Želvių girelę"

B. Vilimaitė yra subtilios, lakoniškos, minimalistinės novelės kūrėja. Apie žmogaus gyvenimą kalba lyg užuominomis, pasakojimas kuriamas lyg ir iš nereikšmingų detalių, būdinga fragmentiška veikėjų kalba. Tačiau kuo novelė iš išorės atrodo paprastesnė, tuo svarbesnis kiekvienas elementas. B. Vilimaitės novelėse vertybė yra pats žmogus, todėl dėmesys sutelktas į jo vidinių būsenų analizę. Novelė yra trapi, fragmentiška, joje nėra nieko nereikalinga, kiekviena detalė padeda atskleisti žmogaus vidinį pasaulį. Rašytojos kūrybos bruožas – veikėjų išorinis paprastumas ir jo būsenų subtilumaas, psichologiškumas. Vidinis žmogaus gyvenimas aprašomas pasitelkiant užuominų ir metaforų kalbą. B. Vilimaitės proza yra ypatinga, psichologinė, dėl šių savitumų priartėjanti prie lyrikos.
B.Vilimaitės prozai būdingas moteriškas pasaulio matymas ir vertinimas. Kūryboje išryškėja mergaitės, moters ir senutės tipai. Novelėse atsiribojama nuo politikos, vengiama filosofavimo. Tarsi teigiama, kad žmogus trokšta būti laimingas, tai natūrali, svarbiausia būsena. Laimė įsivaizduojama kaip prasmingas žmogaus ryšys su žmogumi. Prie moteriškosios tematikos kūrinių priskirtume ir novelių ciklą apie Žemaitę. Novelė „Per Želvių girelę“ yra iš šio ciklo.
Pirmaisiais novelės sakiniais nusakytas veiksmo laikas – „nešalta rudens diena“. Veikėjai – Povilas ir Marija. Veiksmo vieta – giria. Kuriama jauki atmosfera, veikėjus gaubia tyla ir ramybė, net „samanos sugeria žingsnius“. Kuriamas poetinis Marijos Pečkauskaitės (Šatrijos Raganos) paveikslas. Marija matoma kito žmogaus – Povilo akimis. Žinodami kontekstą, novelėje atpažįstame lietuvių kultūros asmenybę – Povilą Višinskį. Žinome, kad jis studijavo Peterburge, atvedė į literatūrą Žemaitę, skatino rašyti Šatrijos Raganą ir reiškė jai meilės jausmus. Apie tai toliau novelėje kalba pats personažas: „ tu po truputį rašinėji“, „tu pavyduliauji tai mano kaimynei Žemaitei“.
Povilo akimis kuriamas Marijos portretas šiltas, nepaprastas, aprašoma egzotiška išvaizda: „husariškas švarkelis“, „balta sruogelė juoduose plaukuose“. Šilti jausmai moteriai, jos trapumas išsakomas palyginimu: „tarp aukštų paparčių tu atrodai kaip šiltnamio gėlė“. Girioje moters grožio neužgožia medžiai, ją supa tik bruknės mėlynės, šilagėlės, kurie yra fonas veikėjos išskirtinumui paryškinti. Dėmesio centre yra moteris, trapi, subtili, paslaptinga....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!