B. Vilimaitė "Namai"

Bitė Vilimaitė – ryškiausia XX a. miniatiūrinio plano lyrinių novelių atstovė. Kūrėjos pasakojimo šerdį sudaro tai, ko negalima pasakoti, meninį pasaulį ji kuria iš subtilių detalių ir nenutrūkstamų dialogų. Lietuvių prozos kontekste autorės kūryba išsiskiria santūriu, lakonišku stiliumi ir mikroskopine strūktūra: trumpame kūrinėlyje sutelpa visas žmogaus likimas.
Analizuojamas kūrinys „Namai“ yra iš novelių rinkinio „Papartynų saulė“. Lietuvių literatūroje žodis „Namai“ asocijuojasi su šventa vieta, kur esi didelis ir saugus (Aputis), šeimos „židinio“ buveine (Granauskas) bei jaukumo, darnos, ramybės, gerumo „saugykla“. Tačiau šiame kūrinyje šiso nuostatos sugriaunamos, nes ši šventovė vaizduojama kaip vidinių konfliktų, egzistencinio nerimo ir įtampos vieta, kurią bandoma paslėpti po išorinių aplinkos detalių sureikšminimu.
Pirmuoju novelės sakiniu pasakotojas įveda skaitytoją į siaurą namų erdvę, kurioje nekintamai vyksta visas novelės veiksmas. Kalbėtojas viską nuosekliai pasakodamas puikiai perteikia kiekvieną aplinkos detalę. Prieškambaris – namų „vizitinė kortelė“, tačiau pradėdamas pasakoti būtent nuo jo pasakotojas viską apibūdina minimalistiškai. Iš kelių detalių išsiskiria tik veidrodis, kuris simbolizuoja vidinį ir išorinį žmogaus grožį arba bjaurumą. Ypatingai išreiškiami „metaliniai rėmai, primenantys kapų tvoreles“. Netradicinis požiūris į šio daikto vaidmenį, kadangi kapinės simbolizuoja mirtį, sukelia mintis, jog būtent šiuose namuose yra slepiamas vidinis konfliktas, galbūt nepavykusio gyvenimo kartėlis, nukeltas anapus regimų įvykių ir daiktų.
Kitas objektas – miegamasis, kurio durys veda tarsi į kitą pasaulį, kuris taip pat kupinas nuoskaudos bei nusivylimų. Kambaryje „tvyro apgaulingas paprastumas“. Apgaulė slypi daiktuose; aistra („raudonos užuolaidos“) supriešinama su išdavyste, skausmu, („žydru dirbtiniu kailiu užtiesta dvigulė lova“), netirkumu („pudra, kremai, kvepalai, dirbtinės blakstienos; sausos gėlės...“), pasibaigusia trumpalaike meilės šviesa („kampe neveikiantis šviestuvas“). Ant sienos kabantis paveikslas su stumbrais vaizduoja kovą, kurioje kiekvienas norintis išlikti turi kovoti kaip žveris. Išryškėja vidinis bei išorinis neįvardytų žmonių konfliktas bei dažnas kūrybos bruožas – laisvė jį atskleisti ir išplėtoti norima linkme pačiam skaitytojui.
Kita namų vieta – virtuvė – dar vieno paslėpto konflikto židinys. Kalbėtojas teigia, jog čia „daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!