B. Vilimaitė "Dzūkė mergaitė"

Bitė Vilimaitė yra ryškiausia lakoniškos novelės atstovė, kurianti savo meninį pasaulį iš subtilių detalių ir nutrūkusių dialogų. Savo kūriniuose ji vaizduoja grynai emocinį santykį su pasauliu, tačiau dramatiškų išgyvenimų nerodo. Kūriniuose vaizduojamos situacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo neišraiškingos. Tik įsigilinus į kūrinius galime pastebėti, kad buitiniai pašnekesiai ir nereikšmingi įvykiai slepia egzistencines dramas. Didžiulį psichologinį tikrumą jį pasiekia vaizduodama moterų likimus šiuolaikiniame pasaulyje.
Šiame darbe analizuojamas Bitės Vilimaitės apsakymas „Dzūkė mergaitė“ iš rinktinės „Papartynų saulė“. Šis apsakymas buvo pasirinktas dėl to, kad Bitė Vilimaitė įdomi rašytoja ir asmenybė, rašo apie šiandien aktualias ir dominančias temas.
Pagrindinės veikėjos skaudus likimas išryškėja vos kelių puslapių tekste, pabrėžiant svarbiausius dvasinio brendimo momentus. Teksto pradžioje pradedama pasakoti apie ją, mergaitę, pagrindinę veikėją. Taigi iš pirmų apsakymo sakinių sužinome gan daug apie mergaitę. Apskritai visas apsakymas panašus į lyrinį išsisakymą, primenantis dienoraštinį kalbėjimą. Iš mergaitės objektyvaus pasakojimo ir pozicijų galima suvokti, kaip ir kokį ji, pagrindinė veikėja, mato pasaulį ( „Ją pravardžiuodavo, savi broliai ir svetimi vaikai taip erzindavo,kad ji svaidydavo, kas papuldavo po ranka, be gailesčio, tardama baisius žodžius“ 1). Iš karto matome, kokioje aplinkoje ji gyveno, ką ji matė. Visa tai mergaitei yra skaudu, ir iš šalies žiūrint, pasidaro graudu nuo tokio vaizdo. Apsakymo pasakotojas, kaip jau buvo minėta, lyg ir mergaitė, galima pasakyti, kuri savo išgyvenimus išlieja į dienoraštį. Veikėja yra bevardė, kuri pasakoja trečiuoju asmeniu. Galbūt tyčia mergaitė pasakojo apie save trečiuoju asmeniu, kad nebūtų taip skaudu, kad lyg visa tai ne su ja atrodytų susieta. Veikėja būdama suaugusi moteris prisimena savo jaunystės svajones ir nesėkmes. Jei tekstas būtų perrašytas pirmuoju asmeniu, tai nepažeistų pasakojimo, nes kalbama tarsi rašant laišką sau pačiai, o trečias asmuo tik išreiškia pasakotojos ir veikėjos nuotolį laike.
Pirmajame fragmente susipažįstame su veikėjos vaikyste ir paauglystės metais („Ji užaugo šeimoje, kur labiau mylėjo berniukus“2). Erdvė, kurioje gyvena mergaitė, spaudžia ją....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!