B. Vilimaitė "Dzūkų mergaitė"

Bitė Vilimaitė – XX a. Antros pusės lietuvių prozininkė, Nacionalinės literatūros premijos laureatė. Ji parašė novelių rinkinius („Baltos dėmės“, „tėvo vardas“), apysaką „Rojaus obouliukai“, apsakymų rinktinę „Papartynų saulė“. B. Vilimaitės veikėjai yra įvairaus charakterio, profesijų, socialinės padėties žmonės. Rašytoja solidarizuojasi su „pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais“. Autorė piešia pasaulį, matomą kitų žmonių akimis. Nagrinėjamoje minimalistinėje Bitės Vilimaitės novelėje „Dzūkų mergaitė“ telpa visas aprašomos merginos gyvenimas, jos viltys ir neišsipildiusios svajonės.
Pirmoje dalyje pasakojama apie dzūkės mergaitės šeimą, kuri yra priešiška pagrindinei novelės veikėjai. Ši situacija nusakoma kontrastu: „Jie draskydavo lizdus, bėgdavo iš namų, vagiliaudavo soduose, ir nieko jiems, o mergaitės knygas mesdavo į ugnį...“. Ši situacija dar labiau hiperbolizuojama įgimtu trūkumu – kreivomis lūpomis, vienatve, negebėjimu apsiginti (Biliūniškoji skriaudos tema): „...svaidydavo, kas papuldavo po ranka...“ Ir kaip paradoksaliai skamba retorinis klausimas: „tėvai niekaip negalėdavo suprasti, kaip čia yra, juk vaikų kraujas tas pats, ir duona ta pati?“ Nei duona, nei kraujas ne tas pats, nes mergaitės siela jiems svetima. O juk tėvai išsilavinę irpasiturintys žmonės (epitetai švari ir pasiturinti). Tai ar gali vaikas jausti šilumą šaltoje, nesavoje erdvėje – šeimoje? Kur jai ieškoti prieglobsčio? Žinoma — ne. Vienintelė atrama, vertybė – mokslas: „...mokytojai labai girdavo ją...“. Taigi, pirmoje dalyje aprašomas mergaitės laimės ir meilės nebuvimas šeimoje, jos mąstysena.
Antroje dalyje pasakojama apie dzūkės mergaitės džiaugsmo, laisvės ir draugų suradimą studijų metais. Tai teigiamas pokyčių metas, sietinas su laiko kaita: „... lūpos išsitaisė ... baigė vidurinę, išvažiavo į miestą, įstojo į institutą“ ir opoziciškai kaimui vaizduojamu miestu: studentų artumą pabrėžia kelktyvinis vaikčiojimas į šokius. Tai reiškia, kad pagrindinė novelės veikėja patenka į savą, artimą erdvę, kuri suteikia to, ko mergaitės NAMAI neturi. Tai ir mergaitės vertybės: prieglobstis, supratimas: „... priėmė nakvoti visai svetima mergaitė... ji buvo pirmas žmogus, kurį dzūkė mergaitė pamilo“. Ir bendravimas(pasakojimas artimas dialogui), meilė (palyginimas: „...galvele, panašia į saulėgrąžą...“ ir Albino dėmesys.)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!