B. Vilimaitės "Užpustytas traukinys" ir "Balta ir juoda"

ĮVADAS Bitė Vilimaitė gimė 1943 m. Lazdijuose, šeimoje, kuriai, kaip pati autorė teigia, visi jautė gailestį, todėl norėdama prieš tai atsilaikyti ir į savo gyvenimą įpinti ryškesnių spalvomų, rašyti ėmė dar mokykloje [5]. Autorės autobiografiją taip pat galima prilyginti novelei, B. Vilimaitės gyvenimas tai – slapta, uždara erdvė, pati autorė akcentuoja tai, jog jos šeima iširo, ji prarado savo geriausius draugus, retai sulaukia skambučių ar laiškų, tačiau autorė sako, jog vis tiek jaučiasi laiminga [3]. Savo karjerą B. Vilimaitė pradėjo nuo lituanistikos studijų Vilniaus universitete, jas baigusi pradėjo dirbti „Kino“ žurnale. Kaip kūrėja debiutavo 1996 m. išleidusi pirmąjį savo novelių rinkinį „Grūdų miestelis“. Novelės tai vienintele autorės kūryba, nuo savo pirmosios knygos B. Vilimaitė yra išleidusi nemažai novelistinių knygų – „Baltos dėmės“ (1996), “Obelų sunki našta“ (1975), „Tėvo vardas“ (1987), “Rojaus obuoliukai” (1981), “Užpustytas traukinys“ (1996), už kurią autorė buvo apdovanota G. Petkevičaitės – Bitės literatūrine premija. O už naujausią savo novelių rinkinį – “Papartynų saulė” (2002), kuriame autorė sutalpino skaudžią tikrovę, B. Vilimaitei buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Kalbėdami apie Bitę Vilimaitę daugelis kritikų pažymi autorės begalinį talentą, kuris yra atskleidžiamas per lakoniškas, tačiau pilnas gyvybės noveles. Autorė, įvaldžiusi šį literatūros žanrą, sugeba trumpoje, kartais vos dviejų puslapių novelėje, per buities prizmę, smulkias, subtilias detales, perteikti esmingiausias žmogaus egzistencijos problemas. Taigi B. Vilimaitė šiandien Lietuvoje yra laikoma ryškiausia lakoniškos novelės atstove, kuriančia savo meninį pasaulį iš subtilių detalių ir nutrūkusių dialogų . Santykis su pasauliu autorės novelėse atskleidžiamas per emocijas, jausmus, tačiau kūriniuose dramatiški išgyvenimai nėra pateikiami [6]. Kaip teigė kritikas A. Zalatorius, šios autorės prozos paslaptis – teksto ir potekstės sąveika; potekstę pavadinant „balta dėme“ [11], kuri B. Vilimaitės kūriniuose perteikiama neparašyto teksto dalimi, siekiant, kad skaitytojas pats įmintų kai kurias nutylėtas detales. B. Vilimaitės kūrybos išskirtinumu galiama laikyti jos sugebėjimą keliais brūkštelėjimais perteikti aiškų ir neužmirštamą vaizdą apie žmonių charakterius, elgesio motyvus, likimus. Tačiau kalbėdama šiomis temomis B. Vilimaitė neapsiriboja vien socialinėmis ar psichologinėmis veikėjų charakteristikomis, jos novelėse labai ryškiai jaučiami žmogaus egzistencijos motyvai ir ribinės situacijos. Tačiau autorės prozoje šios esminės temos yra vaizduojamos, iš pirmo žvilgsnio, labai nereikšmingai ir neišraiškingai, kadangi autorė savo novelių herojus vaizduoja ir jų gyvenimus bei likimus pateikia per buitinius pašnekesius, kasdienes situacijas, tačiau geriau įsižiūrėjus, yra įžvelgiami reikšmingi įvykiai, kurie slepia itin skaudžius įvykius, situacijas, kitaip tariant žmogaus egzistencines dramas. Savo likimą pati autorė prilygina kūrybai, taigi nekeista, jog savo novelių herojais dažniausiai renkasi vaikus, moteris ar senyvo amžiaus žmones, dažnai užimančius ir skirtingas padėtis šeimoje ar visuomenėje. Kaip pastebi V. Barkauskienė, ypatingai savo paskutiniuosiuose kūriniuose B. Vilimatė daugiausiai dėmesio skiria socialiniai problematikai, išryškina tamsiąsias gyvenimo puses – savo herojus įtraukdama į pavojingą, destrukcijos kupiną pasaulį [1]. Pastaruosiuose kūriniuose autorė veikėjus įspraudžia į mirties, žmonių dingimų, išgyvenimų verpetą, minėta kritikė pažymi, jog mirčiai čia yra nuplėšiamas šventumas, todėl neretai galima išgirsti B. Vilimaitės kūrinius prilyginant absurdo pjesėms. Tačiau, kaip pastebi V. Daujotytė, B. Vilimaitės novelių motyvų negalima vadinti temomis, autorė kalbėdama apie vaikus, pavargėlius tiesiog atvaizduoja pasaulio girdėjimą – jo žemas gaidas ir užguitą toną [2]. Pasak prozininkės, kritikės R. Šerelytės, Bitė Vilimaitė sovietmečiu pirmoji pradėjo aprašinėti smulkmenas, kurios savyje turi milžinišką psichinės energijos dalį, ypatingai moters pasaulyje. To meto literatūrai ji pateikė iššūkį, kalbėdama šeimos, vienatvės, meilės stygiaus, vaikystės ir jos traumų temomis, per nereikšmingumo, deltalių nutylėjimo prizmę [7]. L. Mačianskaitė taip pat pastebi, jog B. Vilimaitė vaizduodama būtent šiuolaikinės moters pasaulį, jos likimą perteikia didžiulį psichologinį tikrumą. Knyga „Užpustytas traukinys“ Literatūros kritikė R. Šerelytė, kalbėdama apie Bitės Viliamitės prozą, išsireiškė, jog iš tiesų joje nėra nei siužeto, nei veikėjų, autorės novelės tai – mažų pasaulėlių miniatiūriniai „paveikslėliai, išsakyti žodžiu“, juose pavaizduojant tik fragmentus iš gyvenimo ir iškirptas situacijas. B. Vilimaitės trumpų novelių kūrinys – „Užpustytas traukinys“ labiausiai išsiskiria iš visų autorės prozos kūrinių [11]. Novelės iškirtinai labai trumpos, tik 3 – 4 puslapiai, tačiau į jas sutelpa viskas, iš ko skaitytojas gali susidaryti labai aiškų vaizdą apie kūrinio herojus, jų charakterius, gyvenimo peripetijas. Knygoje didžiausias dėmesys yra skiriamas žmogui ir jo tragiškam likimui, kuris perteikiamas per kasdienių situacijų prizmę. Šiame kūrinyje autorė išlieka sau ištikima ir novelių herojais pasirenka labiausiai pažeidžiamus asmenis, tai yra – vaikus, moteris, senukus, kurie yra įvairaus amžiaus, lyties, taip pat užimantys skirtingas padėtis šeimoje ar visuomenėje. B. Vilimaitė „Užpustytame traukinyje“ kalba apie šių dienų žmonių gyvenimus, lakoniškai pereidama nuo vieno epizodo prie kito bei naudodama „baltų dėmių“ žaismą (palikdama skaitytojui pačiam suvokti kai kurias detales, jų iki galo neapibrėždama) sukuria tokį kasdienybės vaizdą, kuriame veikėjams reikia nuolat būti pasiruošus kovoti už išgyvenimą. Svarbiausia rašytojos visos kūrybos potekstėje esanti mintis yra tai, jog pasauliui trūksta meilės [11]. Savitu stiliumi, tai yra – lakoniškai ir pereinant nuo vieno vaizduojamo epizodo prie kito, per socialumo ir stipriai jaučiamą psichologijos prizmę, piešia veikėjų santykius, perteikia jų likimus ir leidžia pajusti tą gyvenimą, kurį gyvena knygos veikėjai. Šioje knygoje B. Vilimaitė pasaulį vaizduoja pasaulį labai niūrų, piktą ir negailestingą, apsakymų veikėjų – nelaimingų moterų, likimo nuskriaustų vaikų ir senyvo amžiaus žmonių pasauliai, jų santykiai su aplinkiniais ar šeima vaizduojami per susvetimėjimo, vienišumo, šaltų santykių, apleistumo prizmę. Pačioje pirmoje knygos novelėje „Leokadija ir Ona“ yra pasakojama apie dviejų pavargusių senučių mirtį ir jų laidotuves. Čia per vienintelę mirusiosios netikrą dukrą ir tokį jos įvardijimą (novelėje nėra paaiškinta, ką reiškia „netikroji“) yra atskleidžiamas moters vienišumas, šį jausmą sustiprinant netikrosios dukros vaizdiniu ir tuo pačiu parodant seno žmogaus bejėgiškumą. „Užpustytame traukinyje“ ypatingai didelį dėmesį autorė skiria vaikams. Novelėse tai bene didžiausią intrigą ir rūpestį keliantis motyvas, nes vaikai tai – pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis, negalintis pasirūpinti savimi, nesavarankiškas, už juos atsakingi ir jais rūpintis turi suagusieji. Šioje knygoje vaizduojami apleisti, besipykstančių, išsiskyrusių (aps. „Apie vaikus“, „Stebuklų nebūna“), tėvų pamesti vaikai („Šaltoji ugnis“) ar neapsaugoti nuo iškrypėlių („Kliedesys“), nuo auklėtojų atgrasaus pedagogiškumo mokykloje („Karambolis“). Vaikai vaizduojami itin šiurkščioje ir nemeilės kupinoje aplinkoje, kas skaitytoją išties gali šokiruoti ir palikti neišdildomą įspūdį, slogių jausmų prasme. Apsakyme „Kliedesys“ priešiama slegianti penkiamečio berniuko, netekusio tėvo, vaikystė. Vaiko motina nuolat kankinasi klausimais „už ką“, „kodėl“ ir yra susikoncentravusi tik ties savo skausmu, pamiršdama sūnų, kuriam labai trūksta mylimo žmogaus artumo. Berniukas stengiasi įvairiais būdais atkreipti į save dėmesį: žaisliniu kardu išdarko mamos gėlyną, triratuku trankosi į pianiną, tačiau motina to nepastebi, berniukas verčiamas ankščiau laiko suaugti, jis protingai ima leisti tetos dovanotus pinigus „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!