J. Aputis "Balta balta buvusio laiko dėmelė"

Juozas Aputis – moderniosios psichologinės novelės ir apysakos kūrėjas. Savo kūryboje jis mėgsta iškelti žmogiškumą ir dvasingumą kaip aukščiausias vertybes. Dažniausiai novelių veikėjai jų svarbą suvokia dar ankstyvoje vaikystėje, kai atsiduria tam tikroje situacijoje. Autorius siekia priversti skaitytoją mąstyti, gilintis į rodos paprastus ir suprantamus dalykus. Juk jo novelių siužetas dažnai būna labai kasdieniškas, nesudėtingas, tačiau potekstėje jaučiamas stiprus psichologinis veikėjų išgyvenimas. Ne išimtis ir novelė „Balta balta buvusio laiko dėmelė“.
Šiame kūrinyje ryškiai atsispindi hermeneutinio rato principas. Tarsi norima parodyti, kad nesuvokus atskirų teksto dalių, nesuvoksime ir viso kūrinio, žinoma, galime pažvelgti ir atvirkščiai, neturėdami supratimo apie teksto visumą – nesuprasime ką autorius nori pasakyti jo dalimis. Skaitytojui leidžiama suprasti tik viena, visas kūrinio dalis vienija balta dėmelė, esanti kažkur giliai smegenyse. Tačiau ką ji reiškia ir kaip formuojamas jos įvaizdis? Tai ir bus mėginama aptarti šiame darbe.
Novelės pradžia sukelia keistą nerimo jausmą. Veikėjas vaikšto po prieblandos pilną kambarį, lyg negalėtų nusiraminti, lyg kažkas jį kamuotų. Tačiau greitai galime suvokti jog jis tiesiog intensyviai mąsto, kalbasi pats su savimi, tarsi būtų dvilypis, dviveidis asmuo, mėginantis pažvelgti į save iš šalies. Kalbančioji veikėjo pusė yra aktyvi, tačiau yra dar viena – pasyvioji, kuri slypi toje prieblandoje ir klausosi. Kalbantysis žmogus pasako labai svarbų faktą – jis nuoširdus ir nieko neimituoja, nemeluoja pats sau („kuriam galui čia reikia tos imitacijos“), jis tiesiog nori kažką sužinoti, suvokti. Suvokimas jam yra svarbus tam, kad geriau suprastų save, kad pamatytų save kaip visumos dalį ir dalies visumą.
Kad tai vienas asmuo mes galime suprasti iš to, jog „jie“ abu visada eina ta pačia kryptimi. Novelės veikėjas labai dažnai bando pažvelgti į save, kartais trumpam, kad nespėtų pasidaryti nenatūralus, kartais ilgesniam laikui, tačiau susiduria su barjeru – jam nemalonu žvelgti į savo praeitį. Tada jis prisidengia kažkuo kasdienišku. Pavyzdžiui, tekste minima scena su knyga, juk skaitoma ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!