B. Sruoga "Vidunaktinė"

Kaip vidurnakčio kapai.
Šlama verkdami nakčia.
Susilieja su tamsa.
Po šešėlius, po kapus
Prisiglausi – ir nebus
Nei paklydusios dainos,
Nei našlaičių vienumos.
Gal tik vėjas ir tamsa
Guosis aimana sausa,
Tik vidurnakčio kapai
Verks pasauly kaip vaikai.
XX a. pradžios Nepriklausomos Lietuvos kultūra liudija menininko - Balio Sruogos – poeto, dramaturgo, publicisto, literatūros istoriko, vertėjo ir mokslininko talentą. Poetas vienas iš pirmųjų sukilo prieš racionalią poeziją ir retoriką, įsigalėjusią Maironio kūryboje, teigdamas, jog eilėraštis – ne tik argumentuotos tezės, minčių ir teiginių sintezė, bet akimirkos nuotaika, impulsas. Taigi, poetas kūrybą suvokęs kaip gyvenimo būdą („nerašęs gyventi negaliu“), ją traktuoja kaip asmeninių jausmų ir kultūrinės patirties sintezę.
Anot kritiko V.Kubiliaus, Balys Sruoga „...per visą savo poetinės kūrybos klestėjimo laikotarpį liko apžavėtas melodingumo“1. Sutelkdamas dėmesį ne į jausmo priešistorę, o tik į atskirą akimirką, B.Sruoga sukūrė eilėraštį, kuris vėliau tapo naujo poetinio mąstymo pavyzdžiu ir neoromantikams, ir daugeliui kitų jausnesnės kartos poetų. Tokio pulsuojančio ir melodingo eilėraščio pavyzdys yra ir „Vidunaktinė“.
Žinant B.Sruogos siekį perteikti ypatingos akimirkos emociją, lyg norisi pavadinimą pasąmonėje praplėsti iki „Vidunaktinė (nuotaika)“. Eilėraščio pavadinime pasirinkta ypatinga žodžio „vidunaktis“ forma rodo, kad poetas bando išsiveržti iš šabloniškumo, kuria savo laiko erdves, žodžius. Taigi kūrinio pavadinimas – nuoroda į vyksmo laiką – virsmų laiką, ribinį momentą, kelių erdvių (tamsa – šviesa) susijungimą, todėl „Vidunaktinė“ sufleruoja apie ypatingą akimirką. Ir iš tikrųjų jau pirmame posme poetas sujungia skirtingas erdves, neapibrėžtus subjektus į nelogišką ir neapibrėžtą jausminę situaciją: sodai, takai, kapai, šešėliai. Tai – tiesiog lyrinio subjekto nuotaikos, pojūčių visuma, todėl drįstu visiškai atsisakyti B.Sruogos, kaip simbolisto, statuso, nes man šis eilėraštis įrodo, kad jis - kūrėjas impresionistas, kūryboje akcentuojantis jausmo išgyventą akimirką. Eilėraščio pradžioje perteikiama disharmonija stebimajame pasaulyje, kurį lyrinis subjektas moto sudarytą tik iš atskirų detalių, kurias poetas jungia į muzikinį skambesį. Pirmoje strofoje ryškus dvigarsių „ai“ ir „ia“, primenantis nusistebėjimą, aimanas, asonansas („Tyli sodai ir takai / Kaip vidurnakčio kapai /...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!