Autokoidai

Histaminas –tai bazinis aminas, kurį suformuoja histidino dekarboksilazė iš histidino. Histidino dekarboksilazė yra daugelyje audinių, bet didžiausia koncentracija esti plaučiuose ir odoje, o ypač daug GI trakte. Ląsteliniame lygyje jų yra putliosiose ląstelėse ir bazofiluose (susijusios su heparinu), „histaminocituose“ skrandyje ir histaminerginiuose neuronuose. Bazofilinis histaminas nereikšmingas, išskyrus t. t. parazitines infekcijas ir hiperjautrumo reakcijas, be to, bazofilų yra tik 0,5% cirkuliuojančių leukocitų.
Putliosiose ląstelėse ir bazofiluose histaminas laikomas intraceliulinėse granulėse, sujungtas su rūgštiniu baltymu ir didelės molekulinės masės heparinu (makroheparinu).
Histaminas iš putliųjų ląstelių išskiriamas egzocitozės būdu uždegiminiu ar alerginiu reakcijų metu. Egzocitozę stimuliuoja ląstelių paviršiuje esančių receptorių sąveika su komplemento komponentais C3a ir C5a arba Ag sąveika su fiksuotais IgE. Sekreciją inicijuoja citozolinio Ca2+ konc padidėjimas. Įvairūs baziniai vaistai, kaip morfinas ir tubokurarinas, atpalaiduoja histaminą be receptorių aktyvinimo.
Veiksniai, kurie didina cAMP formavimąsi (pvz., -adrenoreceptorių agonistai) inhibuoja histamino sekreciją. Histamino kiekio papildymas po sekrecijas yra lėtas procesas, kuris tęsiasi kelias dienas ar savaites, o skrandžio histaminocituose tai įvyksta labai greitai.
Histaminą metabolizuoja histaminazė ir/ar metilinantis fermentas imidazol N-metiltransferazė.
Receptorius
Poveikis
Agonistai
Antagonistai
H1
Klubinės žarnos, bronchų, bronchiolių ir gimdos lygiųjų raumenų susitraukimas
Išplečia kraujagysles
Mepyraminas, cimetidinas, tioperamidas
H2
Širdies susitraukimo dažnis ir išmetimo tūris↑
Skrandžio sekrecija ↑
Dimaprit,
(R)--metilhistaminas
H3
Nervinio impulso perdavimas smegenyse
H4
Yra žarnose, blužnyje, skydliaukėje ir T limfocituose, neutrofiluose, eozinofiluose
Suleistas į dermą, histaminas sukelia odos paraudimą ir randą, apie kurį yra šviesesnė linija – trigubas atsakas. Paraudimas kyla dėl smulkių arteriolių ir prekapiliarinių sfinkterių dilatacijos. Randas – dėl padidėjusio postkapiliarinių venulių (o ne kapiliarų) pralaidumo. Šie efektai pagrinde dėl H1 receptorių aktyvinimo. Šviesus apvadas yra „aksonų refleksas“, kuris apima sensorinių nervų skaidulų stimuliaciją ir skatina antidrominių impulsų sklidimą per kaimynines to paties nervo šakas – atpalaiduojamas vazodilatacinis mediatorius (galbūt su kalcitonino genu susijęs peptidas– CGRP).
Niežėjimas kyla tada, kai histaminas suleidžiamas į odą arba po pūsle – dėl sensorinių nervų galūnėlių dirginimo.
CNS efektai. Histaminas yra CNS transmitorius. Histaminas atpalaiduojamas uždegimo metu ir sukelia daugelį uždegiminių ir hiperjautrumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!