Augimas ir vystymasis

ŽEMAITIJOS KOLEGIJA TELŠIŲ MENŲ IR PEDAGOGIKOS FAKULTETAS MENŲ KATEDRA • MILDA JUCYTĖ • Dailės ir Technologijų pedagogikos studijų programa TURINYS • BENDRI AUGIMO IR VYSTYMOSI DĖSNINGUMAI; • AMŽIAUS TARPSNIAI; • AUGIMO IR VYSTIMOSI DĖSNIAI; • FIZINĖS BŪKLĖS YPATUMAI; • FIZINIS IŠSIVYSTYMAS IR SVEIKATOS ĮVERTINIMAS; • KŪNO MASĖS INDEKSAS. BENDRI AUGIMO IR VYSTYMOSI DĖSNINGUMAI • Augimas ir vystymasis – tai du vienas su kitu susiję ir vienas kitą sąlygojantys procesai. Augimo sąvoka suprantama kaip organizmo kiekybiniai pakitimai, kurių metu didėja viso kūno ir atskirų organų masė bei matmenys. Vystymasis suprantamas kaip organizmo kokybinai pakitimai, kurių metu diferencijuojasi audiniai, organai bei sistemos, tobulėja ir atsiranda naujos jų funkcijos. AMŽIAUS TARPSNIAI • Amžiaus tarpsniai • • Tarpsnio pavadinimas • • Trukmė • • Vyrai • • Moterys • • Naujagimystė • • 1 – 10 dienų • • Kūdikystė • • 10 dienų – 1 metai • • Ankstyvoji vaikystė • • 1 – 3 metai • • Pirmoji vaikystė • • 4 – 7 metai • • Antroji vaikystė • • 8 – 12 m. 8 – 11 m. • • Paauglystė • • 13 – 16 m. 12 – 15 m. • • Jaunystė • • 17 – 21 m. 16 – 20 m. • • Pirmasis brandos tarpsnis • • 22 – 35 m. 21 – 35 m. • • Antrasis brandos tarpsnis • • 36 – 60 m. 36 – 55 m. • • Pagyvenusio amžiaus tarpsnis • • 61 – 74 m. 56 – 74 m. • • Senatvė • • 75 – 90 m. • • Ilgaamžystė • • 90 ir daugiau metų • •   AUGIMO IR VYSTIMOSI DĖSNIAI • Kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau didėja kūno matmenys, t.y. kūno matmenų didėjimo intensyvumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Pvz., naujagimio vidutinis svoris yra 3,5 kg, 6 mėn. – dvigubai didesnis, vienerių metų vaiko – trigubai didesnis. Vėliau vaiko svoris didėja vis lėčiau: antraisiais amžiaus metais apie 2,5 kg, o nuo 3 iki 10 m. – po 2 kg. Panašiai didėja ir vaiko ūgis. Pirmųjų metų pabaigoje jis padidėja vidutiniškai apie 25 – 27 cm. palyginti su naujagimio ūgiu. Antrųjų metų pabaigoje ūgis palyginti su pirmaisiais metais padidėja tik apie 10 cm, vėliau vidutiniškai po 5 cm per metus. • Antrasis augimo ir vystymosi dėsnis – kūno matmenų augimo intensyvumas priklauso nuo vaiko lyties, t. y. nuo lytinio dimorfizmo. Mergaitės ir berniukai vystosi netolygiai ir jų kūno matmenys auga nevienodai. Naujagimės mergaitės paprastai būna lengvesnės už berniukus ( 3,2 - 3,4 kg ir 3,4 - 3,7kg). Iki 9 metų mergaičių ūgis vienu dviem centimetrais mažesnis negu berniukų, bet vėliau per 3 –4 metus mergaitės aplenkia berniukus ( pirmosios mergaičių ir berniukų ūgio "žirklės"). Tačiau sulaukę 13 - 14 metų berniukai auga greičiau ir vėl pralenkia mergaites (antrosios mergaičių ir berniukų ūgio "žirklės"). Visose kitose amžiaus grupėse mergaitės žemesnės už berniukus. • Trečiasis dėsnis teigia, kad vaiko augimas ir vystymasis yra netolygus. Šis heterochronijos (gr. "heteros"- kitas, "chronos"- laikas) reiškinys matyti jau prenataliniu periodu ir būdingas ne tik visam organizmui, bet ir atskiroms sistemoms, organams bei smegenims. Šių pakitimų nesutapimas lemia organizmo brendimą, organizmo veiklos specifiką įvairiais augimo ir vystymosi periodais. 12 metų vaikui formuojasi konstitucinis kūno sandaros tipas. Šis, naujų organizmo sistemų veiklos savybių atsiradimas ir vystymasis padeda vaikui prisitaikyti konkrečioje aplinkoje. • Ketvirtasis dėsnis – vaiko augimo ir vystymosi procesų nenutrūkstamumas. Juk nuo pat užuomazgos iki 18 - 20 metų jis nuolat auga, vystosi ir tobulėja, įvaldydamas vis naujas veiklos rūšis. Žengęs pirmąjį žingsnį, vaikas pradeda vaikščioti, vis darnesni ir sudėtingesni darosi jo judesiai. Nuo vieno skiemens pradeda kalbėti, vėliau taria žodžius, gausėja jo žodynas, vystosi kalba, tobulėja minčių dėstymas. Vystantis nervų sistemai, vaikas išmoksta vis daugiau naujų, sudėtingesnių ir tobulesnių veiklos rūšių. FIZINĖS BŪKLĖS YPATUMAI • Augimo ir brendimo ypatumus, morfologinių ir funkcinių požymių formavimąsi, jų amžinę dinamiką, paveldėtų faktorių ir aplinkos veiksnių sąveiką atspindi vaikų bei paauglių fizinė branda.Tai kompleksas morfofunkcinių ypatumų, kurie charakterizuoja kaip vaikas auga, formuojasi, bręsta. Ši išorinių savybių visuma susiformuoja sąveikaujant genotipui (paveldėti faktoriai) su aplinkos faktoriais. • Augimo laikotarpis yra dalijamas į atkarpas, kurių kiekviena pasižymi skirtingais augimo ir brendimo tempais. Besikeičiantis įvairių kūno segmentų (galvos, liemens, kojų ir rankų) augimo greitis lyginant su ūgiu, įvairiais periodais auga nevienodai. Visi šie procesai yra sąlygojami biologiškai ir nepriklauso nuo žmogaus valios ir norų. Augimo periodizacija padeda pažymėti svarbesnius įvairių laikotarpių bruožus. • Yra skiriami tokie laikotarpiai: • 1. Intrauterinis (gimdoje), kuris trunka 280 dienų nuo užuomazgos iki gimimo. • 2. Neutralioji vaikystė trunka nuo gimimo iki lytinio brendimo pradžios (9 metų). Ji dalijama į:  • naujagimystę (pirmosios dvi savaitės); • kūdikystę (pirmieji gyvenimo metai); • pieninių dantų fazę. • 3. Lytinis brendimas prasideda pirmaisiais lytinio brendimo požymiais (9 metai) ir baigiasi visiškai lytiškai ir somatiškai subrendus (16-19 metų jaunuoliams). Šis periodas dalijamas į tris fazes: • prepubertetą (lytinio brendimo pradžią), • trunkantį dvejus metus;pubertetą ( tikrąjį brendimą), • trunkantį ketverius metus; • postpubertetą (brendimo pabaigą). • 4. Suaugusio žmogaus amžius (19-44 metai). • 5. Brandusis amžius (45-59 metai). • 6. Pagyvenusiojo amžius (60-74 metai). • 7. Senatvė (nuo 75 metų). FIZINIS IŠSIVYSTYMAS IR SVEIKATOS ĮVERTINIMAS • Fizinis vaiko išsivystymas - tai jo organizmo struktūrinė bei funkcinė būklė, morfologinių ir fiziologinių savybių visuma, vienas pagrindinių vaiko sveikatos rodiklių. Jį lemia genetiniai, socialiniai, ekonominiai, buitiniai, ekologiniai ir kiti veiksniai bei persirgtos ligos. Vertinant vaiko fizinį išsivystymą, rekia žinoti jo ūgį, kūno masę (svorį), galvos ir krūtinės apimtį. Šiam tikslui taikomi įvairūs fizinio išsivystymo tyrimo metodai. Pagrindiniai jų yra antroposkopija ir antropometrija. Jais dažniausiai apsiribojama vertinant kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų augimą. Vyresnių vaikų fiziniam išsivystymui nustatyti reikalingi ir kai kurie funkciniai parametrai bei antrinių lytinių požymių raidos duomenys. • Antroposkopijos metu įvertinama vaiko laikysena, krūtinės, nugaros ir kojų forma, odos, atramos - judėjimo sistemos būklė, raumenų išsivystymas, skeleto deformacijos, riebalų sluoksnis, konstitucinis tipas ir kita. • Antropometriniai ūgio matavimai atliekami naudojant medinį ūgio matuoklį arba metalinį antropometrą. Kūno masė nustatoma specialiomis medicinėmis svarstyklėmis, kurių tikslumas yra ne mažesnis kaip 100 gramų. Galvos ir krūtinės apimtis matuojama paprasta centimetrine juosta. • Kūdikiai matuojami ir sveriami kas mėnesį, 1 - 3 metų vaikai - kas 3 mėnesiai, 3 - 7 metų - kas pusmetį, o nuo 7 metų - kartą per metus. Visi matmenys įrašomi į vadinamąją vaiko raidos istoriją - vaiko sveikatos pasą. • Kiekvieno vaiko antropometriniai matavimo duomenys palyginami su fizinio išsivystymo standartais, kurie sudaromi specialiuose institutuose ir laboratorijose, išmatavus tūkstančius kiekvieno amžiaus vaikų (atskirai mergaičių ir berniukų). Lyginant kiekvieno vaiko matavimo duomenis su stardantiniais nustatoma, ar šie duomenys atitinka vidutinius to amžiaus vaikų duomenis, ar jie mažesni, ar jie didesni, ar vaikas vystosi normaliai, ar ne. • KŪNO MASĖS INDEKSAS • KMI=svoris (kg) dalijamas iš ūgio(m2) • JEIGU: • KMI30-žmogus nutukęs, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, bei kitomis ligomis didelė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!