Narkotinių medžiagų skirstymas

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ SKIRSTYMAS Pagal intoksikacijos poveikį narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančiais ir haliucinogenines. Psichiką stimuliuojančios medžiagos Kokainas. Kartais vadinamas „sniegu“ dėl jo kristalų baltumo, kokamedžio pasta vadinama „bazuka“. Gaunamas iš kokamedžio lapų. Kokainas padeda pasijusti stipriam, sustiprina pasitikėjimą` savimi, vartojant ilgesnį laiką vystosi orientacijos sutrikimai su paranoja ir agresija. Pasibaigus kokaino poveikiui pasireiškia depresija. Ilgas jo vartojimas sutrikdo psichiką, sukelia kokaini psichozes. Jos pasireiškia nerimu, persekiojimu, agresija. Kokaino psichozių metu žmogus gali susižaloti „medžiodamas“ įsivaizduojamus gyvius po oda. Kokainas vartojamas įkvepiant, geriant, kramtant, rūkant. Amfetaminai. Amfetaminas plačiausiai žinomas ir vartojamas sintetinis centrinės nervų sistemos stimuliatorius. Tai balti milteliai, kartais turi rudą, gelsvą ar pilką atspalvį. Metamfitaminas – amfetamino atmaina, turinti stipresnį poveikį, sukelia aštrius pojūčius. Metamfitaminas gaminamas baltų miltelių pavidalu bei kristalo formos. Jis vadinamas „ledu“, „stiklu“, „kristalu“, „Los Andželo stiklu“. Vartojant amfetaminus atsiranda budrumas, sumažėjęs maisto poreikis, sumažėjęs miego porekis, linksmumas, kalbumas, pagreitėja medžiagų apykaita. Amfetamino psichozė primena paranojinę šizofreniją. Efedrinas (džefas). Skystis skaidrus, melsvo arba gelsvo atspalvio. Vadinams „baltu kaifu“. Pavartojus sukeliamas jėgų antplūdis. Poveikis toks pat kaip ir amfetamino. Ekstazi (MDMA). Tai balti milteliai, iš kurių formuojamos tabletės arba kapsulės. Vartojami ir ekstazi milteliai juos tirpinant vandenyje, įkvepiant arba laižant. Ekstazi stipriai stimuliuoja, didesnės dozės sukelia haliucinacijas. Šios medžiagos vartojimas sukelia energijo antplūdį, ekstazi tapo itin populiarus „reivo“ bei „techno“ šokių muzikos kultūroje. Psichika slopinančios medžiagos Opijatai. Opijus – išdžiūvusių daržo aguonų galvučių pieninės sultys. Perdirbtas opijus juodas, blizgus, specifinis kvapas bei skonis, neperdirbtas opijus – baltas, tačiau dėl salyčio su oru pajuoduoja arba paruduoja. Taip pat specifinio kvapo bei skonio. Opijus paprastai rūkomas, taip pat ryjamas, geriams, švirkščiamas. Opijaus ekstraktas išgaunamas iš daržo aguonų sulčių(„kaifas“, „širšė“), jeigu sultys renkamos iš dar nepradėjusių žydėti aguonų lapų („kopūstai“, „kapusta“), arba iš nužydėjusių aguonų galvučių („taip gaunamas vadinama „chankė“). Opijaus ekstraktas gaunamas iš sudžiūvusių aguonų stiebelių („saloma“). Stiebelius apdorojus gaumnams „skystis, vadinamas „chimke“, „chimija“. Morfijus. Gaunamas iš opijaus ekstrakto. Grynas morfijus – balti ar gelsvi skaidrūs milteliai, gaminant milteliai paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Heroinas. Miltelių pavidalas, atspalviai vyrauja nuo balto, pilkšvo iki rudo Metadonas. Vartojamas kaip tradicinių opijuotų pakaitalas. Gaminamas tirpalo, tinkančio švirkšti ir gerti pavidalu bei tabletėmis. Metadonas naudojamas gydant narkomanus. Vartojant opijatus jaučiamas palaimos antplūdis, galimas sąstingis, pakitęs laiko ir atstumo suvokimas, nerišli kalba. Didžiasusia rizika vartojant opijatus – mirtis nuo perdozavimo, kraujo užkrėtimo, nusilpsta imuninė sistema. Heroino vartojamas dažnai siejamas su nusikalstamumu, kadangi paprastai išsivysto priklausomybė, kuri stumia į nusikalstama veiklą. Vartojant opijatus greitai atsiranda priklausomybė. Raminamieji vaistai ir barbitūratai.žmonės, kuriems kyla pavojus padėti piktnaudžiauti vaistais, tie, kurie skundžiasi nerimu bei miego sutrikimais. Tap nuo vartojimo jie pereina prie piktnaudžiavimo. Kittas būdas kai žmonės pradeda piktnaudžiauti vaistais yra tada, kai kai užkietėję piktnaudžiautoaji perduoda vartojimo patirtį. Ši grupė vadinama „epidemine“, vartojimas perduodamas per bendravimą. Barbitūratų kapsulės ir tabletės yra geriamos, o skystis leidžiamas. Intoksikacija panaši kaip alkoholio, tik nėra alkoholio kvapo. , kalba nerišli, nestabilūs judesiai. Barbitūratai sukelia abstinenciją, panašią į alkoholio karštinę (jaučiamas nerimass, miego sutrikimai, karščiavimas, dirglumas). Haliucinogenai. Iš kanapių gaminami trys preparatai: marihuana, hašišas(kanapių derva), kanapių ekstraktas.– paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš išdžiūvusių augalo lapų bei stiebų Marihuana („žolė“). Hašišas – gaunamas iš augalo plaukelių gaminamos išdžiovintos dervos. Preparatas vadinamas „ganja“, „gašis“, „plastilinas“. Hašišas yra juodos, tamsiai rudos, pilkšvai žalios, žalios, raudonai rudos spalvos. Hašišas dažnai suminkomas į kubelius, į lazdelias, plokščius gabalėlius, rečiau – malamas. Kanapių ekstraktas – gaunamas augalą pamerkus į tirpiklius, vėliau skystis filtruojamas, tirpiklais išgarinami, gaumanas tamsiai žalioa ar juodos spalvos skystis, kuris vartojamas sumaišius jį su tabaku.kanapių ekstraktas vadinamas „hašišo aliejumi“, „skystomis kanapėmis“. Kanapės dažniausiai rūkomos, norins gaiti didesnį efektą – dūmai įtraukiami į plaučius ir trumpam sulaikomas kvėpavimas. Kanapės sukelia jautrumą, euforiją, juoką, padidėja pasitikėjimas savimi. LSD – baltų kristalų pavidalo narkotikas, kurio labai mažos dozės sukelia apsvaigimą. LSD vadinams „rūgštimi“, o jį vartojantieji – „rūgščiomis galvomis“. PCP – baltimilteliai, vartojami kapsulėmis, , tirpalo pavidalu, . dažniausiai vartojamas rūkant, įkvėpiant, ryjant, švirkščiant. PCP pasižymi tuo, kad pavartojus šio narkotiko visiškai nejaučiamas skausmas. Ketaminas – iki šiol vartojamas narkotika medicinoje, parduodamas ampulėmis. Haliucinogenai keičia suvokimą, paaštrėja pojūčiai, aplinkos, kūno supratimas, gali pasireikšti nerimas, taip pat galimaparanoja, kaltės jausmas. Lakiosios medžiagos. Šiai grupei priklauso buityje naudojamos medžiagos (dujos, tirpiklais). , vartojami įkvėpiant per nosį arba burną. Jos sukelia regos bei klausos sutrikimus. Lakiosios medžiagos itin populiarios tarp paauglių grupelių, kurios formuojasi pagalgyvenamąją arba mokymosi vietas. Pavartoję šio narkotiko paaugliai pasižymi nerišlia kalba, koordinacijos sutrikimais, nerimus, nuotaikų kaita. Vartojant greit apsvaigstama, todėl nespėjama nusiimti maišelio nui galvos ar suvilgytas audinys uo burnos, taip yra didelė grėsmė uždusti. (Sveikatos ministerija, Lietuvos AIDS centras, policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos „narkomanija ir jos prevencija“) VARTOJIMO PRIEŽASTYS Visos priežastys yra suskirstytos į psichologines, biologines ir socialines grupes. Viena iš grupių negali įtakoti žmogaus sprendimo pabandyti narkotines medžiagas, jos tarpusavyje susijusios, papildančios viena kitą. Biologinės priežastys: Nėštumo patologija – toksikozės bei neštumo mr\etu patrirtos infekcinės arba lėtinės ligos. Komplikuotas gimdymas – hipoksija arba gimdymo trauma. Sunkiow arba lėtinės ligos vaikystėja – operacijos naudojant hipnozę, plaučių uždegimai ir pan. Daugkartiniai galvos smegenų sutrenkimai – jas gali sukelti fiziniai veiksniia ir apsinuodijimai (alkoholiu ar kitais organinias tirpiklaias vaikystėje. Psichinės ligos ar polinkiselgtis ne pagal įprastas visuomenės normas tarp tėvų ar artimų giminaičių. Biologinės priežastys kyla dėl įgimtų biologiškai aktyvių medžiagų, dalyvaujančių nervinio impulso perdavime galvos smegenyse, veiklos ypatumų kai kurie žmonės jautresni ir pažeidžiamesni.biologiniai veiksniai veikia galvos smegenis, žmogus nesugeba išlaikyti intensyvius emocinius krūvius, patyrusieji galvos smegenų sutrenkimus, gimdymo traumas, emocines traumas sunkiau valdo emocijas. Tokie žmonės nesąmoningai ieško būdų, galinčių gražinti ir padidinti jų emocinį stabilumą.dėl šios priežasties tokių veiksnių turintis žmogus pavartojęs piamą kartą narkotikų gali tapti nuo jų psichiškai bei fiziškai priklausomas. Psichologinės priežastys: Nuolatinis noras patirti kuo daugiau patirti malonumųyra manačių, kad aplinkiniai žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad suteiktų malonius išgyvenimus, suvokus, kadtaip nėra išgyvenamas nusivylimas. Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Dažniausiai, priklausantys nuo narkotikų žmonės turi bendravimo sunkumų. Vieni jų, stengiasi kontroliuoti aplinkinius, kiti – nori būti pavaldūs kitiems. Vienišumo jausmas – slopinant šį jausą, stiprėja priešiškumas aplinkai, o narkotikų vartojimas tampa protestu. Baimės jausmas – dažnai narkotinės medžiagos pradedamoa vartoti siekiant atsikratyti atsakomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma. Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai – dažnai vartoantiems narkotikus būdingas vidinis konfliktas, pasaulį jie mato tik „juodą“ arba baltą, gerą arba blogą, „nėra viduriuko“. Bendraujant su toku žmogum sverbu padėti jam išlaikyti emocinį stabilumą, pusiausvyrą. Žemas savęs vertinimas – narkotikus dažniau vartoja tie, , kurie dėl žemo savęs vertinomo jaučiasi nevylėliai, nepritapėliai, niekam nereikalingi, o pradėję vartoti jioe jaučiasi visagaliai, „kieti“. Jausmų reguliavimas – rinkdamiesi narkotines medžiagas jaunuoliaiatsižbvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Tie, kurie nori nuslopinti baimę, pavydą renkasi slopinamuosius narkotikus, stimuliatoriai padeda nuslopinti depresiją, LSD – nusivylomą, alkoholis – vienišumo, klatęės jausmus. Socialinės priežastys: Šeimos įtaka – didelę įtaka vaikui turi šeima. Netinkamas auklėjimas šeimoje, tai per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, tėvų šaltumas avikui, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba atvirkščiai – visų jo norų tenkinamas, per didelė laisvė. Nepilna šeiam arba vieno iš tėvų per didelis užimtumas, vaikams skiriamas per mažas arba per didelis dėmesys, globa. Dažnai sergantis ar vienas vaikas šeimoje – tokiam vaikui tėvai dažniausiai viską leidžia, sulaukia didelio jų dėmesio bei visų savo užgaidų patenkinimo. Tokioj šeimoj vaikas neįpranta savarankiškai susidoroti su kylančiais sunkumais. Dvasinės bei fizinės traumos – jeigu vaikas buvo patyręs seksualinę, fizinę ar psichinę prievartą, tokiam vaikui būdingas iškreiptas saugumo, garbės suvokimas, formuojasi vidinis konfliktas, dvasinis diskomfortas. Piktnaudžiavimas alkoholiu arba kitais narkotikais – šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus bei alkoholį, arba kus jie vartoami, vaikas dažniau linkęs piktnaudžiauti narkotikais, nes seka savo tėvų pavyzdžiu. Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais – paaugliui didžiausią įtaką bei autoritetą turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam, tapti grupės nariu yra vienas pagrindinių paauglio siekių. Neteisingas ir nekritiškas požiūris narkotikus – jaunuolis privalo žinoti, kad narkotikai nekankia, nesukelia priklausomybės, kad galima bet kada tik panorėjus mesti vartoti yra mitai. Smalsumas – didelę įtaką vartijismi turi smalsumas, noras pajusti kažką nauo ir juo labiau uždrausto. Mada – kadangi narkotikus vartoja kai kurios žvaigždės (dainininkai, aktoriai ir kt.)paauglys seka savo „dievaičių“ pavyzdžiu. Bendruomenės ryšių susilpnėjimas – bendruomenėje, kurios nariai mažai pažįsta vieni kitus, kur didesnis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagomis. Nenoras mokytis, neužimtumas – paaugliams, nenorintiems mokytis, nelankantiems mokyklos, neužimtiems jokia veikla narkotikų vartojimas gali tapti laisvalaikio praleidimo forma arba protesto išraiška. Ankstyvas alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų pabandymas – piktnaudžiaujant alkoholiu ar kitais narkotikais ankstyvajame amžiuje organizmas greičiau prie jų pripranta. Alkoholio bei ktų narkotikų prieinamumas – galimybė lengvai įsigyti narkotines medžiagas suteikia galimybę juos vartoti. (S.Čaplinskas, „Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas) Pasak I. Leliūgienės narkotikų vartojimo priežastis galima įžvelgti mikrolygyje, mezolygyje ir makrolygyje. 1. mikrolygis. Šiame lygyje išryškėja biologinės ir psichologinės narkotikų vartojimo priežastys. Tarp biologinių išryškėja pirminės tolerancijos, ištvermės narkotinėms medžiagoms laipsnis. Psichologiniai veiksniai: tai patirtų pojūčių malonumas; savęs įtvirtinimo siekimas; psichikos sutrikimai (stresas, nusivylimas, baimės); socialinis neteisingumas, nepažangumas moksle. Paauglio asmenybės tipas: ◦ Epileptiodinis tipas – greičiausiai atsiranda priklausomybė, labai greitai pripranta prie narkotinių medžiagų. ◦ Nepastovus tipas – didelės rizikos laipsnis; ◦ Konformusisi tipas – aukšta įtaiga ir greitas priklausomybės išsivystymas; ◦ Asteninis tipas – narkotinių medžiagų vartojimas, siekiant pakelti nuotaiką; ◦ Sezoninis – vartojimas, siekiant pagerinti kontaktus. 2. mezolygis. Pagrindinė jaunuolių narkomanijos priežastis glūdi auklėjime, sukeliančiame socialinių – pedagoginių problemų. Paminėtinos tokios priežastys: • socialinė tėvų, kaip asmenybių degradacija; • nesveika atmosfera šeimoje, kaip jos iširimo priežastis; • sunki materialinė padėtis; • auklėjimas nepilnoje šeimoje; makrolygis. Tai naujos socialinės – kultūrinės, ekonominės sąlygos, kaip žmogus būna nepasirengęs naujiems pokyčiams, vykstantiem visuomenėje. (Leliūgienė, I. „Socialinė pedagogika“). NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS 1 Eksperimentinis – asmuo pavartoja vieną ar kelis kartus, jų atsisako. 2 Nereguliarus vartojimas – narkotikai vartojami retkarčiais, nėra psichinės ir fizinės priklausomybės. 3 Reguliarus vartojimas – atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė. Susergama narkomanija. Narkotikai vartojami ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. 4 Piktnaudžiavimas vartojant narkotikus – pasireiškia priklausomybės simptomai, narkotikai vartojami tam,. Kad žmogus normaliai pasijaustų. Priklausomybė Išskiriamos dvi ligos stadijos: Pirmoje stadijoje atsiranda psichinis poveikis ir narkotinės medžiagos vartojamos vis didesnėmis dozėmis. Antroje ligos stadijoje susiformuoja visiška psichinė priklausomybė, išsivysto tolerancija. PREVENCIJA Narkotikų vartojimo prevencijos istorija Galima išskirti keletą šios problemos prevencijos būdų: Gąsdinimas. Naudojant šį metodą buvo pateikiama kuo daugiu atgąsdinančios informacijos apir vartojimo pasekmes, rodomos narkomanų, alkoholikų bei jų organų nuotraukos. Tai neatnešė laukiamų rezultatų. Daugumai atrodė, kad tai jų neliečia, gąsdinimas sukeldavo trumpalaikę baimę, tačiau keisti savo elgesio neskatino. Informacija. Buvo siekiama pateikti kuo tikslesnę informaciją ir statistinius duomenis. Tai taip pat neatnešė laukiamų rezultatų. Formuojami atsisakymo įgūdžiai. Šio prevencijos būdo pagrindinė užduotis - išmokinti vaikus atsispirti socialiniam spaudimui vartoti kavaišalus ir tyvaitai tam pasakyti „ne“. Tačiau nemokėjimas atsisakyti – tik viena iš narkotinių medžiagų vartojimo priežasčių. Todėl vien šio įgūdžio formavimas neišsprendžia problemos. Ugdomi socialiniai įgūdžiai. Psichologai nastatė, jogvaroti kvaišau apradeda tie paaugliai, kurie save mankai vertina, nepasitiki savo jėgomis, jaučiasi atstumti, nereikalingi, nemylimi. Jie nemoka spresti konfliktų bei , psichologinių sunkumų, neturi bendravimo įgūdžių. Atsižvelgus į šį pastebėjimą, pradėtos kurti prevencinės programos, kuriose į pirmą vietą iškilo socialinių įgūdžių ugdymas. Šiuolaikinėse prevencinėse programose naudojami visi šie metodai. (L.Bulotaitė „Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje“). Priklausomybė tai liga, kuriai lengviau užkirsti kelią, o ne ją išgydyti. „Priklausomybių prevencija mokykloje – tai gyvenančios sveiką gyvenimo būdą, laisvos, kūrybingos, sąmoningos, atsakingos už save, savo pasirinkimus, numanančios savo poelgių pasekmes asmenybės ugdymas“ Norint apsaugoti mokinius nuo kvaišalų, reikia vengti priežasčių, kurios skatiną narkomaniją. Dažnai, mokytojai dirba tik su gabiais mokiniais, kitus „nurašo“, ignoruoja. Ignoruojamieji tampa uždarūs, agresyvus, paramos ieško netinkamose grupėse. Mokytojai turėtų būti tie žmonės, kurie išklausytų kiekvieną mokinį, vaikai mokykloje turėtų rasti paguodą, supratimą. Žinių pagrindu reikia formuoti mokinių neigiamas nuostatas kvaišalų atžvilgiu, formuoti socialinius įgūdžius. prevenciniame darbe reikia naudoti žinias, nuostatas, vertybes, socialinius įgūdžius. kiekviena pamoka vaikui turi būti įdomi, duomenys pateikti jam suprantama kalba. Svarbu suprasti, kad skirtingi mokymo metodai yra skirtingo efektyvumo (paskaitos efektyvumas – 5%, savarankiškas mokymasis - 10%, informacija su vaizdo priemonėmis - 20%, viešas, akivaizdus stebėjimas - 30%, grupinė diskusija - 50%, mokymosi dirbant efektyvumas - 70%, mokymasis mokant kitus - 90%). Priklausomybių prevencijoje verta vadovautis sekančiomis auklėjimo kryptimis: 1. asmenybės ugdymas: ◦ suaugusių reikalavimų apibrėžtumas, tėvų bei kitų suaugusių reakcija į vaiko elgesį. Tai vaiko dorovinių principų formavimosi pagrindas. ◦ Reiklumas, kuris nekeltų vaikui per sunkių uždavinių, tačiau užtikrintų, kad viskas, kas būtina, būtų padaryta, atlikta. Taip būtų formuojamas vaiko valia. ◦ Meilumas bei gerumas – vaiko pusiausvyros bei saugumo jausmo pagrindas. 2. išugdyti kritinį požiūrį , pasmerkti kvaišalų vartojimą. • Įteigti neigiamą požiūrį į rūkymą, alkoholio vartojimą, kitų narkotikų vartojimą. • Padėti vaikui suvokti priklausomybių pasekmes. (pagrindiniai narkotikų prevencijos mokykloje principai)Prevencijai mokykloje keliami sekantys reikalavimai: • Prevencinės programos turi apimti visas svaiginimosi formas – nuo rūkymo, alkoholio iki stiprių narkotikų. • Nereikia apsiriboti vien informacija apie vien apie narkotikus, būtina formuoti asmens sugebėjimą atsispirti spaudimui vartoti narkotikus, skatinti paauglį, baiką pažinti ir įveikti savo psichologines problemas, kurios gali skatinti narkotikų vartojimą. • Mokykloje naudoti diskusijas, akcijas, video filmus, viktorinas, o ne vien didaktines priemones. • Efektyvios tik ilgalaikės prevencijos formos, vienkartiniai renginiai neduos laukiamo efekto. • Organizuojant prevenciją būtina atsižvelgti į moksleivio amžių. Vaikas turi suprasti jam pateikiamą informaciją. • Į prevencinį darbą reikia įtraukti ir moksleivių tėvus. Tėvai privalo žinoti ne tik narkotinių medžiagų rūšis, tačiau ir vartojimo priežastys, narkotikus vartojančio asmens atpažinimo simptomus bei nuo narkotikų apsaugančius faktorius. • Svarbu išnagrinėti kokie prevencijos būdai tiktų konkrečiai mokyklai, kokia padėtis yra mokykloje bei mieste ar kaime. • Prevencijoje svarbu moksleiviams parodyti sveiko gyvenimo be kvaišalų privalumus. • Labai gerai, kai prevenciniai klausimai įtraukiami į įvairių mokymo dalykų dėstymą. • Naudinga į prevenciją įtraukti jaunimą, pagal „jaunamas – jaunimui“ principą. Narkomanijos prevencinės programos, parengtos remiantis šiuo principu. Laikomos pačiomis efektyviausiomis. (M.Černiauskienė „Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose“, 40psl.). Polinkio į narkomaniją prevencijos tikslas mokyklose – iš mokyklos pašalinti ne narkomanus, bet pašalinti narkotikus. Tam, kad įgyvendinti šį tikslą, reikia rūpintis tiek pirmine, tiek antrine prevencija. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro, prevenciniai veiksmai priklauso nuo to, kiek asmuo pažįsta narkotikus. Pagal tai mokinius galima suskirstyti į 5 grupes: 1. Rizikos grupė. Ją sudaro aukštesniųjų klasių moksleiviai dėl psichologinių paauglystės ypatumų – padidėjusi bendraamžių įtaka, noras būti nepriklausomam, išsiskirti iš kitų. Pagrindiniai veiksmai – švietimas. 2. Eksperimentuotojai. Sudaro asmenys, kurie pavartoja vieną ar kelis kartus, jų atsisako. Būtinas švietimas, ankstyvas nustatymas. 3. nereguliarūs vartotojai. Kurie narkotikus vartoja retkarčiais, dar nėra nei psichinės, nei fizinės priklausomybės. Būtina ankstyvoji intervencija. 4. reguliarūs vartotojai. Šiai grupei priklausantys narkotikus vartoja nuolat, vystosi psichinė ir fizinė priklausomybė. Būtinas gydymas. 5. narkomanai. Dėl nuolatinio vartojimo tapę ligoniais. Būtina reabilitacija. (Valstybinis psichikos sveikatos centras „Vaikų psichologinis konsultavimas“) NARKOTIKŲ VARTOJIMO LYGIAI 5 Eksperimentinis – asmuo pavartoja vieną ar kelis kartus, jų atsisako. 6 Nereguliarus vartojimas – narkotikai vartojami retkarčiais, nėra psichinės ir fizinės priklausomybės. 7 Reguliarus vartojimas – atsiranda psichinė, o vėliau ir fizinė priklausomybė. Susergama narkomanija. Narkotikai vartojami ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. 8 Piktnaudžiavimas vartojant narkotikus – pasireiškia priklausomybės simptomai, narkotikai vartojami tam,. Kad žmogus normaliai pasijaustų. Informacijos pateikimas Taip pat labai svarbus, netiksliai pateikta informacija neatneš laukiamo rezultato. Ją reikia pateikti atsižvelgus į moksleivių amžių ir turimas žinais. Prevencinį darbą rekomenduojama pradėti jau jaunesniajame mokykliniame amžiuje. L. Grigaliūnienė siūlo tokia prevencijos veiklos formas pagal atitinkamą vaiko amžių: Jaunesnysis mokyklinis amžius (7 – 10m.). asmens bruožai – imlus, emocionalus, smalsus, daiktinės atmintis, dėmesys mažai koncentruotas. Amžiaus tarpsnio sunkumai – mokymosi pradžia – lūžis gyvenime; sunkiai adaptuojasi mokykloje. Rekomenduojama prevencijos forma: dažni, trumpi pokalbiai, naudojama vaizdinė medžiaga. Šio amžiaus vaikus mokyti reikėtų atpažinti agresyvų, žalingą, nepagarbų elgesį sau ir kitiems. Vidurinysis mokyklinis amžiaus (11 – 15m.). asmens bruožai: kritiškas, domisi savimi, daug eksperimentuoja, nuotaikų svyravimai, didelė bendraamžių įtaka, aktyvi mokyklinė veikla, turimas žinias nori taikyti praktikoje. Šio amžiaus tarpsnio sunkumai: paauglystė – brendimo periodas sunkiausias žmogaus gyvenime, neradę atsakymų, jaučia baimę, konfliktuoja su suaugusiais, pamėgdžioja suaugusius, atsipalaidavimo ieško už mokyklos ribų, tarp draugų. Rekomenduotina prevencijos forma – prevenciniai renginiai, kurie turėtų būti išsamūs, teikiantys naujų žinių, pamokantys, ugdantys reikiamus įgūdžius. svarbu individualus darbas su paaugliais, linkusiais svaigintis, svarbu į aktyvią veiklą (sportas, menas) įtraukti moksleivius, priklausančius rizikos grupei, siekti, kad jie pajustų savo galimybes ir reikšmingumą. (L. Grigaliūnienė „Narkomanijos ir traumatizmo prevencija“) Sėkmingos prevencijos trukdžiai • mažas organizacijų skaičius, kurios rūpinasi prevencija; • kvalifikuoto personalo stoka; • teikimų paslaugų kokybė; • veiklos koncentracija didmiesčiuose; • organizacijų programa apima pakankamai nedidelį skaičių potencialių klientų; • visuomenė ir potencialūs klientai turi nedaug informacijos apie prevenciją besirūpinančias organizacijas; • koordinacijos, bendradarbiavimo stoka tarp įvairių organizacijų. • nepakankamas problemų įvertinimas ir visuomenės bei valdžios institucijų dėmesys; • nepalankus socialinį ir prevencinį darbą dirbančių žmonių ir organizacijų įvaizdis visuomenėje; • įstatymai bei juridiniai aktai arba jų nebuvimas, trugdantys plėtoti organizacijų veiklą; • mokytojai dažnai nežino su prevencija susijusių problemų; • mokymo būdai nestimuliuoja 21 metų moksleivių; ???? • moksleiviai skeptiškai vertina pranešimus apie narkotikus, jų pavojų; • resursų trūkumas. PIRMINĖ PROFILAKTIKA (PIRMINĖ PREVENCIJA) Pirminė prevencija – tai kelio užkirtimas narkotikų vartojimui bei piktnaudžiavimui ir ankstyvas tinkamo elgesio formavimas; vykdo mokykla. Profilaktikos programose taikomi tokie metodai: informacijos, žinių, nuostatų, vertybių ir socialinių įgūdžių. Socialinių įgūdžių ugdymas Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) gyvenimo įgūdžiai – tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individų gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdienio gyvenimo poreikiais ir problemomis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!