Žmogaus gemalo vystymasis

 Panevėžio „Šaltinio“vid. m.-klos.
Vienas labiausiai šiandieną stulbinančių dalykų yra tai, jog mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gerokai daugiau žino apie automobilių sandarą bei kompiuterių darbą, negu apie tai, kas slypi jų pačių kūne. Daugelis mūsų esame išsilavinę, sugebame pragyventi, protingai ir maloniai leisti laisvalaikį, tačiau tik kai kurie pakankamai žinome apie mūsų organizmo veiklą ir jam gręsiančius pavojus – apie tai, nuo ko neišvengiamai priklauso visas mūsų gyvenimas. Tokia situacija ne tik stebina, bet ir yra pavojinga. Dabar, kaip niekad anksčiau, žmogaus likimas dažnai yra jo paties rankose – gera ar prasta sveikata, net gyvybė ar mirtis priklauso nuo mūsų pačių. Šiais laikais gydytojai turi daugybę veiksmingų priemonių, kokių prieš kurį laiką niekas neįsivaizdavo. Tačiau jas galima sėkmingai panaudoti tik tada, kai žmonės patys suvokia savo organizmo veiklą, greit pastebi jos sutrikimus ir laiku kreipiasi į gydytoją. Taigi, šio referato tikslas – kiekvienam skaitytojui suteikti žinių apie jį patį, o konkrečiau – apie žmogaus vaisiaus vystymąsi nuo apvaisinimo iki kūdikio gimimo.
Apvaisinimas – tai spermatozoido ir kiaušialąstės susiliejimas, jų branduolių susijungimas ir naujos gyvybės užsimezgimas. Tai dažniausiai įvyksta kiaušintakyje. Per lytinį aktą sėklą išsiveržia į moters lytinius takus – įvyksta ejakuliacija. Vienu kartu išmetama apie 300 – 500mln.spermatozoidų, iš kurių kiaušinėlį pasiekia tik keli šimtai (300 – 500), o kiaušialąstę apvaisina tik vienas spermatozoidas (tai – monospermija).
Nuo makšties iki kiaušintakio ampulės, kur dažniausiai apvaisinama kiaušialąstė, spermatozoidas juda apie 1 – 1,5h ir nukeliauja apie 20cm atstumą. Pakeliui žūva daug spermatozoidų, jie rezorbuojasi. Kiaušintakiuose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi apie tris paras, dėl to sperma, patekusi net kelias dienas prieš ovuliaciją, gali jos “sulaukti” ir apvaisinti kiaušinėlį. Jeigu sėkla išmetama per ovuliaciją, kiaušialąstė apvaisinama iškart.
Kiaušialąstė apvaisinimo metu esti gana pasyvi. Kiaušintakiuose jos apvalkalėlis suminkštėja, o paviršiuje esanti tam tikra medžiaga – fertilizinas turi įtin didelės reikšmės apvaisinimui. Spermatozoido akrosoma taip pat turi panašių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!