Atvykstančio turizmo europinės patirties analizė (siejant su Lietuva)

lentelių ir paveikslų sąrašas 1 pav. Internet paieškos sistemos „Search Engine“ paieškos langas, 13 psl. 2pav. Regionų indėlis į Europos atvykstantį turizmą, 19 psl. lentelė. Turizmo pagrindinai rodikliai, 22 psl. 3 pav. Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimai į Lietuvą, sausis – birželis (tūkst.), 23 psl. 4 pav. Kelionių balanso palyginimas 2006 – 2007 m. (mln. Lt.), 24 psl. 5 pav. Apgyvendinta užsieniečių visose Lietuvos apgyvendinimo įmonėse 2006 – 2007 I ketv. (tūkstančiais), 25 psl. Įvadas Šį darbą sudaro trys dalys: „Internet paieškos sistemos“, „Lietuviškos paieškos sistemos „DELFI“ ir tarptautinės „Search Engine“ galimybės“ bei „Atvykstančio turizmo europinės patirties analizė (siejant su Lietuva)“. Pirmoje darbo dalyje bus apžvelgti Internet paieškų sistemų veikimo principai, trumpai supažindinama su tarptautinėmis, nacionalinėmis, on – line, off – line paieškos sistemomis, jų galimybėmis, principais, privalumais ir trūkumais. Be to, aptartos priemonės, kurios buvo naudotos savo darbo temai atlikti. Antroje dalyje bus nagrinėjamos dviejų paieškos sistemų galimybės: lietuviškos „Delfi“ bei tarptautinės „Search Engine“ bei trumpai aptarti jų panašumai ir skirtumai. Paskutiniame skyriuje trumpai apžvelgiama Europos masinio turizmo pradžios istorija. Išsamiau nagrinėjamos dabartinės Europos turizmo plėtros tendencijos. Be to, supažindinama su Lietuvos atvykstančio turizmo patirtimi, kuri lyginama remiantis Europos atvykstančio turizmo rodikliais. 1. Internet paieškos sistemos Šiame skyriuje bus apžvelgti Internet paieškų sistemų veikimo principai, trumpai supažindinama su tarptautinėmis, nacionalinėmis, on – line, off – line paieškos sistemomis, jų galimybėmis, principais, privalumais ir trūkumais. Be to, aptartos priemonės, kurios buvo naudotos savo temai atlikti. 1.1. Internet paieškų sistemų veiklos apžvalga Internetas tapo milžiniška informacijos saugykla. Jos kiekis nuolat didėja, tad vis sunkiau darosi rasti reikiamą informaciją, be to, susiduriama ir su informacijos paieškos laiko problema. Iš dalies minėtas problemas išsprendžia informacijos adresavimo sistema internete, tačiau tam vartotojui būtina žinoti tikslius interneto adresus, o iš patirties žinoma, kad dažniausiai žinoma, kokio pobūdžio ir turinio informacijos reikia, bet nežinomas tikslus tokios informacijos vietos adresas. Tad šiuo atveju problemą išsprendžia Internet paieškos sistemos. Paieškos programų uždavinys yra naršyti po internetą ir ieškoti vartotojo nurodytos informacijos. Jos padeda minimizuoti informacijos paieškos laiką ir ieškomos informacijos kiekį. Paieškos programų objektai yra WWW dokumentai ir failai, į kuriuos yra ryšiai minėtuose dokumentuose (http://internet.unib.ktu.lt/fizika_lt/paieskosist.htm). Paieškos sistemų yra daug. Jos skiriasi savo sudėtingumu, sparta ir pan. Dažniausiai jos skirstomos į tris grupes: • Paieškos tarnybos; • Katalogai; • Mišrios paieškos. Paieškos tarnybos dar yra vadinamos „vorais“, nes paieškos varikliai nuolat lanko WWW vietas ir kuria WWW dokumentų katalogus. Principas panašus į knygose pateikiamas dalykines rodykles. Vartotojui suteikiama galimybė ieškoti, naudojant įvairiomis loginėmis operacijomis sujungtus žodžius ir žodžių junginius. Tačiau pagrindinis trūkumas yra tas, jog paieškos rezultate gauname daug nereikalingos informacijos („šiukšlių“). Šiuo principu veikia Google, Lycos, Alta Vista, Excite, Go, HotBot, Inktomi ir kt. Katalogai kryptingesni – jie siūlo ieškoti informacijos pagal žinių kategorijas. Šio tipo paieškos programos WWW katalogas kuriamas ne automatiškai, o interaktyviai. Tad žmogaus dalyvavimas informacijos klasifikavimo procese lemia tikslesnį informacijos paskirstymą. Žinoma, ir paieškos rezultatai paprastai būna geresni negu "vorų" tipo programose. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad paieška vykdoma tiktai tarp užregistruotų WWW dokumentų. Šių katalogų pavyzdžiai yra Yahoo, LookSmart, Open Diretory, lietuviškasis pavyzdys galėtų būti V. Palubinsko tvarkomas katalogas „Lietuva Internete“. Mišrių paieškų programose yra realizuota mišri paieška, pagrįsta keliomis paieškos sistemomis, kurios perduoda jiems ieškomą žodį ar frazę, o po to gautus rezultatus rūšiuoja, atrenka, parodo. „Metapaieškos sistemų informacijos apie asmenis (elektroninio pašto adresų, telefono numerių ir pan.) geriausia ieškoti asmenų paieškos sistemomis vadinamuosiuose Batuosiuose puslapiuose“ (straipsnis mėlynas). Gerus paieškos rezultatus galima gauti tik teisingai suformulavus užklausą. Užklausą galima formuluoti trim būdais: • Įvedant žodį ar žodžius; • Naudojant loginius operatorius ir frazes; • Taikant išplėstinę paiešką. Vieno žodžio naudojimas dažniausiai yra netikslingas, nes jis reiškia pernelyg abstrakčią mintį, tad maža tikimybė, jog bus rastas optimaliausias informacijos vienetas. Žinoma, jog užklausa iš daugiau kaip penkių žodžių taip pat bus pernelyg specifiška ir vargu, ar bus rasta tai, ko ieškoma. Nes bus rasti visi puslapiai, kuriuose yra bent vienas iš užklausos žodžių. Tad tikslingiau naudoti loginius operatorius: AND, OR, NOT, „-“, „+“, arba atlikti frazės paiešką. Be to, kai kurių stočių užklausose galima naudoti specialiuosius žodžius: url, title, host, domain, site ir kt. ieškant pagal pavadinimą, domeną ir t.t. (trumpas tekstukas). Minėtos priemonės gali labai pagerinti paieškos rezultatus. Formuojant užklausą nereikia pamiršti, jog ne itin tikslinga naudoti didžiąsias raides. Jas naudoti tik tada: „kai žodyje jos visos turi būti didžiosios, nes kai kurios paieškos stotys, radusios didžiąją raidę, ieškos tiktai taip tiksliai parašytų žodžių“ (http://internet.unib.ktu.lt/fizika_lt/paieskosist.htm). Be to, užklausoje esančių žodžių tvarka taip pat svarbi: daugelis paieškos sistemų pirmą užklausos žodį laiko svarbesniu nei likusius. Vieno žodžio pirmumo rašymas nebūtinai nulems rezultatų skaičių, tačiau gali nulemti jų rikiavimo tvarką. Beje, paieškos rezultatai rikiuojami pagal svarbumą – tinkami dokumentai būna pirmiausi. Nors tam tikros paieškos sistemos paieškos rezultatus rikiuoja pagal panašumą, populiarumą ar autoretetingą šaltinį ir pan. (http://en.wikipedia.org/wiki/Search_engine). Išplėstinė paieška įgalina pasirinkti daugybę ieškomos informacijos atributų: kalbą, atnaujinimo datą, užklausos rakto vietą dokumente, formatą ir t.t. Kuo daugiau atributų pasirenkama, tuo specifiškesnė tampa paieška ir didesnė tikimybė, jog bus surastas būtent tas šaltinis, kurio ieškoma. Akivaizdu, jog dauguma paieškos sistemų savo išplėstinės paieškos galimybėmis gerokai skiriasi viena nuo kitos, tad ir paieškos rezultatų kokybė ne visada būna vienoda. 1.2. Tarptautinės paieškos sistemos Tarptautinės paieškos sistemos veikia globaliu mastu ir informacijos ieško ne konkrečios šalies viduje, bet visame pasaulyje. Pačios populiariausios tarptautinės paieškos sistemos yra šios: • Google: šiuo metu tai yra pati populiariausia paieškos sistema pasaulyje. Jos populiarumą lėmė tai, jog paieškos rezultatai rikiuojami remiantis užklausos žodžių artumu – pirmi pateikiami tie dokumentai, kuriuose užklausos žodžiai yra arčiausiai vienas kito. Tad taip sutaupoma gerokai daugiau laiko, o gauta informacija labiausiai atitinka užklausą. Google paieška vykdoma tarp: „interneto puslapių, naujienų grupių, internete esančių vaizdų bei kitų internetinių resursų. Google siūlo ir kitas papildomas paieškos paslaugas ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Google ). • Yahoo: tai antra pagal populiarumą ir pagal dydį paieškos sistema. Beje, Yahoo priklauso kitos populiarios paieškos sistemos: Inktomi, Alta Vista, AlltheWeb. Nepaisant to, kad ji pati turi paieškos sistemą, Yahoo naudojosi Google paslaugomis, tačiau 2004 m. ji išplėtojo savo paieškos sistemą, pagrįstą įsigytų paieškos sistemų technologijomis (http://en.wikipedia.org/wiki/Web_search_engine ); • MSN Search: ši paieškos sistema, valdoma „Mirosoft“, 2006 m. patobulinta ir pervadinta į „Live Search“. Ji leidžia ieškoti specifiškesnės informacijos bei teikia inovatyvių paslaugų: galimybė peržiūrėti papildomos paieškos rezultatus tame pačiame tinklapio puslapyje bei pasirinkti informacijos kiekį, rodomą rezultate (pavadinimas, santrauka ir t.t.). Be to, patobulinta paieškos sistema suteikia pagerintą informacijos prieigą, tikslesnius atsakymus į vartotojų klausimus bei galimybę išsisaugoti paieškos rezultatus, matyti juos atnaujintus. Šiuo metu paieškos sistema talpina daugiau kaip 5 bilijonus dokumentų, 200 milijonų paveikslėlių, 3 milijonus skubių klausimų. Ji buvo sukurta tam, kad sėkmingai konkuruotų su paieškos sistemomis – milžinėmis Google ir Yahoo! ( vikipedia MSN); • Baidu: tai lyderiaujanti Kinijos paieškos sistema, ieškanti tinklapių, paveikslėlių, audio failų. Be to, ji turi online biblioteką, panašią į „Wikipedia“ bei diskusijų forumą, pagrįstą raktinais žodžiais. Populiariausia šios paieškos sistemos paslauga – multimedijos (MP3) paieška ir populiariausios kiniškos muzikos sąrašas (Baidu 500). Ši paieškos sistema teikia virš 740 milijonų tinklapių, 80 milijonų paveikslėlių ir 10 milijonų multimedijos failų (vikipedia baidu). Praktiškai visos tarptautinės paieškos sistemos puikiai supranta loginius operatorius, turi labai geras išplėstinės paieškos galimybes, o kai kurios iš jų naudoja savyje net kelias paieškos sistemas. Tai gerokai palengvina paiešką, suteikia galimybę gauti aukštesnės kokybės duomenis, tačiau ir čia pasitaiko gana nemažai „šiukšlių“. 1.3. Nacionalinės paieškos sistemos Lietuvoje Interneto plėtra labai sparti, tad atsiranda ir didesni vartotojų poreikiai tiksliai ir greitai susirasti reikiamą informaciją. Tačiau nėra paprasta surasti visas naujai pasirodžiusias lietuviškas svetaines, beje, ne visos ir reklamuojasi, tad : „daugelio reikiamų tinklapių reikia teirautis draugų arba nuolat plėsti naršyklės nuorodų sąrašą“ (http://www.angelfire.com/ab/erikas/paieska.html). Minėtą problemą padeda išspręsti lietuviškos paieškos svetainės. Pirmosios lietuviškos svetainės atsirado jau seniai, tačiau jos tobulinamos bei kuriamos vis naujos ir gerokai tobulesnės. Tad kokią paieškos sistemą priimta laikyti lietuviška? Lietuviška paieškos sistema įgalina naudotis specifiniais lietuviškais rašmenimis (ą,č,ę,ė,į ir t.t). Akivaizdu, jog tokiame paieškos sistemos tinklapyje turi būti vartojama taisyklinga lietuvių kalba, be to, adresas turėtų turėti lt. galūnę ir pageidautina, kad paieška tikrai būtų susijusi su Lietuva. Kaip žinoma, tarptautinėse paieškos sistemose leidžiama pasirinkti kalbą, tačiau visas tinklapio tekstas dažniausiai paliekamas angliškas, tad kuriant lietuviškas paieškos sistemas ypač akcentuojami paskutiniai du minėti kriterijai (http://www.angelfire.com/ab/erikas/paieska.html ). Lietuvoje skiriamos dvi lietuviškų paieškų sistemų grupės: Lietuvoje sukurtos paieškos sistemos bei tarptautinių projektų dalys. Žinoma, jog Lietuvos paieškos sistemas geriausiai reprezentuoja pirmoji grupė. Tad išskiriamos šios populiariausios Lietuvoje sukurtos paieškos sistemos: • „Lithuanian Search engine“: „Šią paieškos sistemą, besiremiančia „didžiule WWW sričių baze iš visos Lietuvos“ parengė firma DKD. Deja, ji nėra itin perspektyvi ar puikus pavyzdys kitų lietuviškų paieškos sistemų kūrėjams. Pažymėtina, jog tinklapio vertę mažina tai, jog: „po tam tikro laiko automatiškai aktyvuojama nuoroda į vyrų bei moterų pažinčių puslapį“ (http://www.angelfire.com/ab/erikas/paieska.html ). Tad šios sistemos kokybė vis labiau ir labiau tampa abejotina: pati sistema veikia, tačiau kokybė – mėgėjiška. Be to, sistema pasižymi nuorodų gausa, kurios nerūšiuojamos labiausiai tinkama tvarka. Dar vienas minusas yra tas, jog sistema supranta tik dvi logines operacijas: „ir“ bei „arba“. Taigi ši paieškos sistema stipriai atsilieka nuo tarptautinių paieškos sistemų; • „Eureka!“: „Eureka!“ – lietuviški WWW vartai“. Tai yra gana naujas projektas, iškart susilaukęs didžiulio dėmesio. Užsienio ekspertai tokios sistemos atsiradimą vertina kaip itin sveikintiną ir pažangų žingsnį į Internetą. Dabar šioje paieškos sistemoje be paieškos funkcijų siūlomos: „svarbiausių laikraščių straipsnių antraštės, pasaulio bei kompiuterijos naujienos. Bandoma plėtoti ir reklamą (...)“ (http://www.angelfire.com/ab/erikas/paieska.html ). Pastebėtina, jog paieškos rezultatai gana geri, tačiau „Eureka!“, kaip ir dauguma lietuviškų paieškos sistemų, negali pasigirti loginių operatorių naudojimo tobulumu; • „Lithuania – on – Line“: ši paieškos sistema veikia nuo 1995 m. Ji nuo kitų lietuviškų skiriasi tuo, jog jos paieška apsiriboja serverių pavadinimais ir trumpais jų aprašais. Kaip žinoma, kitos lietuviškos paieškos svetainės: „(...) ieško visuose tam tikro serverio WWW puslapiuose (...)“ (http://www.angelfire.com/ab/erikas/paieska.html). Būtent dėl minėtos ypatybės „Lithuania – on – Line“ paieškos rezultatai dažniausiai būna nuliniai, tad ši sistema naudinga tik tuo atveju, jei ieškoma konkreti sritis, tada gali padėti serverių suskirstymas pagal įvairias temines sritis. • „Search.lt“: Ši paieškos sistema pasirodė geriausiai tarp grynai lietuviškų paieškos sistemų, o bendroje įskaitoje užėmė antrą vietą. Sistema vertinama kaip viena informatyviausių ir patogiausių vartotojams. Paieška veikia trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. Lietuviškoje dalyje yra pateikta dviejų tipų informacija: teminis puslapių katalogas (čia yra daugybė su Lietuva susijusių tinklapių ir pavienių puslapių nuorodų) bei lietuviškų puslapių indeksas (įrašyti žodžiai ir kriterijai bus ieškomi visuose žinomuose lietuviškuose puslapiuose). Šioje paieškos sistemoje veikia paprasta ir išplėstinė paieškos, taip pat suprantama frazės paieška bei pliuso ir minuso ženklai (http://internet.unib.ktu.lt/fizika_lt/paieskosist.htm). Taigi lietuviškų paieškos sistemų pagrindinis privalumas yra tas, jog jos supranta specifines lietuviškas raides, tačiau pastebima daug daugiau trūkumų lyginant su tarptautinėmis: praktiškai nesupranta loginių operatorių ir labai siaura informacinė bazė. 1.4. On – line ir off – line paieškos On – line paieškų sistemų pagrindas yra tas, jog tiek paieška, tiek rezultatų gavimas vyksta tuo pačiu metu: pirma vykdoma užklausa ir po keleto sekundžių gaunami rezultatai, tačiau norint atlikti tokią paiešką reikalingas internetas. Taigi pagrindinis minėtos paieškos sistemos privalumas yra tas, jog norima informacija gaunama labai greitai ir operatyviai. Off – line tipo paieškos sistemos dirba priešingu atveju nei anksčiau minėtas paieškos sistemos tipas: čia taip pat iš pradžių vykdoma užklausa, tačiau rezultatai gaunami tik praėjus tam tikram laiko tarpui (pavyzdžiui, praėjus keletui dienų). Tad pagrindinis paieškos sistemos trūkumas yra informacijos gavimo greitis. Tai itin nenaudinga, kai informaciją reikia gauti kuo galima greičiau. Vis dėl to yra vienas esminis privalumas: vykdomas informacijos filtravimas, tad pravartu, jog gaunama tik išgryninta informacija, be jokių „šiukšlių“. Taigi Internetas tampa milžiniška informacijos saugykla. Būtent dėl informacijos gausos susiduriama su informacijos paieškos problema. Ją padeda išspręsti Internet paieškos sistemos. Jų yra įvairių rūšių, kurios skiriasi savo galimybėmis, sparta ir daugybe kitų elementų. Žinoma, jog negalima absoliutinti savo kokybe nė vienos paieškos sistemos, nes visos iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Neabejotinai tarptautinės paieškos sistemos savo galimybėmis gerokai skiriasi nuo populiariausių lietuviškų. Tačiau paieškos sistemų esmė ta, jog gerus rezultatus galima gauti tik teisingai suformulavus užklausą. Atlikdama informacijos paiešką temai „Atvykstančio turizmo europinės patirties analizė (siejant su Lietuva) naudojau populiariausią pasaulyje Internet paieškos sistemą „Google“. Šios paieškos sistemos pasirinkimo priežastys labai paprastos – informacija randama greitai ir operatyviai, o ši gana tiksliai atitinka vartotojo užklausą. Palanku ir tai, jog „Google“ gana gerai supranta įvairius loginius operatorius, frazės paiešką. Ieškodama informacijos dažniausiai naudojau frazės paiešką bei „+” ženklą. Kadangi tema gana konkreti, tad buvo galima sugalvoti daugybę tolydžių frazių ir tikrinti gautų rezultatų kokybę. Naudojant pliuso ženklą, buvo laikytasi taisyklės dėl žodžių tvarkos, kuri gali nulemti ne rezultatų skaičių, bet informatyviausių duomenų rikiavimą. Tad įrašant užklausos raktą dažnai buvo atliekama žodžių inversija. Be to, pasirenkant paieškos sistemą „Google“, buvo atkreiptas dėmesys ir į tą rodiklį, jog „Google“ rezultatai rikiuojami remiantis užklausos žodžių artumu – pirmi pateikiami tie dokumentai, kuriuose užklausos žodžiai yra arčiausiai vienas kito. Tad remiantis šia nuostata buvo didžiausia tikimybė, jog rasta informacija labai tiksliai atitiks užklausos raktus. Be to, atsisakyta abstrakčių frazių ir pavienių žodžių vedimo į paieškos laukelį, nes tai labai pagausina paieškos rezultatų skaičių, o, žinoma, tarp jų yra labai daug „šiukšlių“. 2. Lietuviškos Internet paieškos sistemos „Delfi“ ir tarptautinės – „Searchengine“ galimybės Šiame skyriuje bus nagrinėjamos dviejų paieškos sistemų galimybės: lietuviškos „Delfi“ bei tarptautinės „Searchengine“. 2.1. Lietuviškos Internet paieškos sistemos „DELFI“ galimybės Lietuviška paieškos sistema „DELFI“ suteikia galimybę atlikti trejopą paiešką: Lietuvos tinklapiuose, įmonės kataloge ir „DELFI“ naujienų archyve. • Lietuvos interneto tinklapių paieška: šioje paieškoje galima rasti informaciją, patalpintą Lietuvos vardų srityje esančiuose tinklapiuose. Dažniausiai tinklapių paieškos rezultatai yra rikiuojami: „paieškos kriterijus atitinkantys tinklapiai iš tos pačios vardų srities (domeno) yra rodomi kaip vienas rezultatas“ (delfi pagalba). Tačiau jei norima matyti daugiau rezultatų, galima pasirinkti prie rezultato esančią nuorodą „daugiau rezultatų iš ...“. Jei rastas tinklapis nebeegzistuoja arba pasikeitęs jo turinys, tai yra galimybė peržiūrėti jo išsaugotą kopiją. Išplėstinėje paieškoje galima nurodyti, kurioje vardų srityje ieškoti ir patikslinti ieškomų duomenų formatą ar dydį; • Įmonių paieškoje galima rasti virš 10 000 Lietuvos įmonių. Paieška galima keturiais būdais: paieška žemėlapiuose, greita paieška, detali paieška, privačių abonentų paieška. Ieškant pagal žemėlapį, pasirenkamas atitinkamas miestas ir konkreti veikos sritis arba veiklos sritis pagal abėcėlę. Greitoje paieškos sistemoje visos įmonės suskirstytos į 9 veiklos sritis (automobiliai ir transporto paslaugos, maitinimas, statyba ir t.t.), o šios turi dar konkretesnes potemes. Detalioje paieškoje į duotos formos langus reikia įrašyti atitinkamą informaciją apie ieškomą įmonę (įmonės pavadinimas, kodas, miestas, veiklos sritis ir t.t.). Privačių abonentų paieškoje galima ieškoti TEO LT, AB abonentų telefonų ir adresų. Tam būtina nurodyti abonento pavardę; • „Naujienų paieškoje pateikiami visi viešai prieinami DELFI publikuoti straipsniai. Jų yra keli šimtai tūkstančių išleistų nuo 1999 metų. Straipsnių duomenų bazė atnaujinama dažniau nei kas valandą, todėl galima ieškoti ir naujausių publikacijų“ (delfi pagalba). Gavus rezultatus yra pateikiami filtrai, kuriais naudojantis galima susiaurinti paiešką. Be to, galima rūšiuoti gautus rezultatus: „pagal datą ar kuo tikslesnį atitikimą jūsų užklausai“. Naudinga ir tai, kad rezultatai pateikiami RSS 2.0 formatu. Jie naudingi tuo atveju, kai norima gauti naujausią informaciją, atitinkančią užklausos kriterijus. Išplėstinėje paieškoje galima nurodyti: „ieškomo straipsnio autorių bei publikavimo laiko intervalą, kada ieškomi straipsniai turėjo būti publikuoti“ (delfi pagalba). Formuojant užklausą reikia naudotis lietuviškais rašmenimis, rašyti taisyklingai ir be klaidų. Kaip ir kitose sistemose reikia vengti abstrakčių užklausos žodžių. Tikslinga naudoti frazės paiešką ir loginius operatorius: „+” bei „-“. Be to, jei nežinomas užklausos žodžių galas, galima naudoti „* “. Beje, ši paieškos sistema neskiria didžiųjų ir mažųjų raidžių. „DELFI“ paieškos sistemą galima vertinti teigiamai, nes labai aiški tinklapio struktūra, tad nekyla jokių sunkumų ieškant informacijos: galima ieškoti pagal veiklos sritis, abėcėlę, o paiešką dar labiau konkretina ir siaurina išplėstinė paieška, duomenų filtravimas, rikiavimas, tad ši lietuviška paieška yra sveikintinas žingsnis lietuviškų paieškos sistemų plėtroje. 2.2. Tarptautinės Internet paieškos sistemos „Search Engine“ galimybės Internet paieškos sistema „Search Engine“ įgalina ieškoti informacijos naudojantis žinių katalogais (direktorijomis) bei paprasta ir išplėstine paieškomis. Naudojantis direktorijomis vartotojui suteikiama labai daug galimybių: minėta paieškos sistema turi savo pagrindinį vidinį žinių katalogą, kuris yra suskirstytas į 16 kategorijų (menai, verslas, kompiuterija, mokslas, pramogos, naujienos ir t.t.), be šio yra išskirta papildomų 12 grupių, kurios turi nuorodas į tam tikras specifines – temines ar bendras paieškos sistemas. Yra išskirtos šios Internet paieškos sistemų grupės: • Direktorijos: šioje kategorijoje yra pateiktas sąrašas nuorodų į Internet paieškos sistemas, kurių veikimo principas pagrįstas žinių katalogais, pavyzdžiui, Ezilon Web Directory, Best of the Web!, Team Skaffe Directory ir daugybė kitų. Paspaudus nuorodą, atidaromas minėtos paieškos tinklapis, kuriame galima atlikti norimą paiešką; • Pay Per Click: paieškos sistemos, teikiančios informaciją apie galimybę reklamuotis internete, informacija užsakovams, be to, nuorodos į baltuosius ir geltonuosius puslapius (Miva, Mamma); • Verslo direktorijos: šioje grupėje pateiktas sąrašas nuorodų į Internet paieškos sistemas, kurios specializuojasi verslo sferoje (Small Business, AllBusiness ir kt.), tad paspaudus nuorodą atveriamas tinklapis, kuriame patektos teminės sritys, susijusios su verslo organizavimu ir kitais jo elementais; • Bendra paieška: šioje grupėje yra nuorodos į visiems gerai žinomas ir labai populiarias Internet paieškos sistemas, kurios įgalina naudotis paprasta ir išplėstine paieškomis ar atlikti paiešką tarp grupių. Minėta grupė turi nuorodas į šias paieškos sistemas: Google, MSN, Teoma ir t. t; • Mišrios paieškos sistemos: nuorodos į tas paieškos sistemas, kuriose realizuota mišri paieška, pagrįsta keliomis paieškos sistemomis (Mamma, Turbo 10 ir kt.); • Apsipirkimo Internet paieškos sistemos: nuorodos į pirkinių katalogus ir su tuo susijusią veiklą (BizRate, Nex Tag, mySimon ir kt). ; • Naujienų paieška: nuorodos į paieškos sistemas, kurios įgalina priėjimą prie straipsnių ir kitų informacijos šaltinių (ATW News, Bpubs ir kt.); • Žmonių paieška: Genealogy, Biographies, Switchboard; • Kompiuterijos paieškos sistema: nuorodos į paieškos sistemas, kurios įgalina priėjimą prie informacijos, susijusios su kompiuterija (Tucows, Free Software, HostIndex ir kt); • Pramogų paieška: Movies, Music, Pictures; • Giliosios žiniatinklio priemonės: CompletePlanet, Invisible – web.net; • Tyrimų direktorijos: paieškos sistemos, įgalinančios priėjimą prie tyrimų rezultatų ir kitos mokslinės informacijos (Wondir, Refdesk, Internet Archive ir kt.). Šioje paieškos sistemoje geriau išplėtota direktorinė paieška, o paprasta bei išplėstinė paieškos yra realizuojamos daug paprasčiau. Beje, išplėstinė paieška neturi savo atskiro lango, tad paprasta ir išplėstinė paieškos tarsi realizuojamos kartu (1 pav.). Šaltinis: hkjhskjh 1 pav. Internet paieškos sistemos „Search Engine“ paieškos langas Iš pateikto lango aišku, jog ši paieškos sistema supranta loginius operatorius AND, OR. Be to, frazės paiešką, kuri šiuo atveju įvardijama kaip konkretus žodis, bei galimybė suartinti ar sujunti paieškos žodžius (substring). Ši paieškos sistema teikia ir daugybę kitų papildomų paslaugų: galimybė reklamuoti savo tinklapį, informacijos teikimas apie sąlygas ir priemones, norint kurti direktoriją ar paieškos sistemą, randamos datos ir temos apie vykstančias paieškos sistemų konferencijas, informatyvi medžiaga smulkiam verslui bei daugybė kitų paslaugų. Nagrinėtos paieškos sistemos savo veiklos principu gana panašios, nes labiau akcentuojama direktorinė paieška, o ne paprasta ar išplėstinė. Toks veiklos principas gana pažangus, nes katalogai kuriami interaktyviai, o ne automatiškai, tad žmogaus įsikišimas į informacijos klasifikavimą lemia tikslesnį informacijos paskirstymą. Žinoma, tarptautinė paieškos sistema „Search Engine“ direktoriniu požiūriu gerokai lenkia lietuvišką „DELFI“, nes čia pateiktas ne tik platus ir išsamus vidinis paieškos katalogas, bet dar yra ir papildomos grupės į kitas Internet paieškos sistemas, suskirstytas pagal temas ar veiklos principus. Šiuo atžvilgiu „DELFI“ gerokai atsilieka nuo „Search Engine“. Tačiau lietuviškoje paieškos sistemoje gana pažangi paprasta ir išplėstinė paieškos. Pavyzdžiui, ieškant naujienų, galima pasirinkti, nuo kada iki kada jos buvo publikuotos, ieškant tinklapio, galima pasirinkti domeną, dydį, tipą. „Search Engine“ paprasta ir išplėstinė paieškos tarsi susilieja, tačiau šią problemą kompensuoja tai, jog ji savyje naudoja šiuo metu pačią populiariausią paieškos sistemą „Google“ ir tuo vis tiek pralenkia „DELFI“, kurios gana siaura informacinė bazė, lyginant su „Search Engine“. 3. Atvykstančio turizmo europinės patirties analizė (siejant su lietuva) Sąvoka „turizmas“ yra apibrėžiama kaip kelionės, siekiant pailsėti ar pasilinksminti, nors pastaruoju metu šis terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų. Per pastarąjį dešimtmetį turizmas tapo vienu iš populiariausių laisvalaikio užsiėmimų, tačiau kur kas svarbesnis ne pramoginis turizmo aspektas, o jo reikšmė šalies ekonomikai. Būtent turizmas yra tas sektorius, kuris įtraukia platų spektrą įvairių paslaugų ir profesijų, o šios savo ruožtu yra sujungtos su daugeliu kitų ekonominės veiklos ir politikos sričių, tad turizmas lemia šalies vystimosi tempus, reguliuoja darbo vietų skaičių ir tuo yra labai aktualus kiekvienos pasaulio valstybės ekonomikai. Akivaizdu, jog itin svarbų vaidmenį turizmas vaidina Europoje, nes tai regionas – turizmo pradininkas. Jo sukaupta patirtis gali būti puikus pavyzdys kitų šalių turizmo plėtrai. Ne išimtis ir Lietuvai, neseniai tapusiai ES valstybe. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti dabartines Europos ir konkrečiai Lietuvos turizmo plėtros tendencijas, palyginti jas tarpusavyje. Siekiant darbo tikslo iškelti šie uždaviniai: • Apžvelgti Europos masinio turizmo pradžios istoriją; • Išnagrinėti Europos atvykstančio turizmo plėtros tendencijas ir to priežastis; • Aptarti Europos atvykstančio turizmo politiką; • Išnagrinėti Lietuvos atvykstančio turizmo plėtros tendencijas ir to priežastis; • Palyginti lietuviškąsias ir europietiškąsias atvykstančio turizmo plėtros tendencijas. Siekiant išanalizuoti Europos atvykstančio turizmo plėtros tendencijas ir palyginti jas su lietuviškąja turizmo patirtimi, buvo atlikta detali internetinių šaltinių analizė, naudojantis viena iš populiariausių interneto paieškos sistemų „Google“. Dėl informacijos gausos buvo naudotasi išplėstinėmis minėtos paieškos sistemos galimybėmis – ieškota tam tikro formato ar kalbos dokumentų. Be to, atliekant paiešką naudotasi loginiais operatoriais, frazių paieška. Toks užklausos konkretizavimas gerokai susiaurino paiešką bei davė tikslesnių, informatyvesnių ir labiausiai užklausą atitinkančių rezultatų. Trečiame skyriuje trumpai apžvelgiama Europos masinio turizmo pradžios istorija. Išsamiau nagrinėjamos dabartinės Europos turizmo plėtros tendencijos. Be to, supažindinama su Lietuvos atvykstančio turizmo patirtimi, kuri lyginama remiantis Europos atvykstančio turizmo rodikliais. 3. 1. Europos masinio turizmo pradžios istorija Masinio turizmo pradžia - XIX a. vid. Didžioji Britanija. Jos pradininku laikomas Tomas Kukas, baptistų dvasininkas, aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą. „1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkų sambūrį Lafbore (Didžioji Britanija)“ (viki turizmas). Dvasininkas į kelionę pasiėmė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne, pramogomis taip siekdamas įrodyti, jog pramogos įmanomos ir be svaigalų. Ši patirtis uždegė naujiems žygiams – T. Kukas organizavo ekskursijas traukiniais Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams, tad taip atsirado pirmosios turizmo agentūros bei turizmo verslo užuomazgos. Galima daryti išvadą, jog pirminis turizmo tikslas buvo nulemtas ne ekonominių motyvų, bet kilnių tikslų. Vėliau situacija pakito: „Pamatęs neįtikėtiną susidomėjimą tokio tipo kelionėmis, nuo 1845 m. T. Kukas pradėjo organizuoti ir pirmąsias komercines keliones turistams“ (viki turizmas). Minėto dvasininko vadovaujamos turizmo agentūros klientų skaičius nuolat augo, tad jis pradėjo sudarinėti sutartis su geležinkelių, transporto bendrovių, restoranų, viešbučių savininkais. Tokia kooperacija paskatino šio verslo plėtrą ir jau 1851 m. T. Kukas pasiūlė kelionės paketą į Didžiąją Parodą Londone. Turas susilaukė milžiniškos sėkmės – vien tik Jorkšyro gyventojams parduota virš 165 000 bilietų. Vėliau buvo surengta panaši kelionė į parodą Paryžiuje, kur klientams buvo pasiūlyta daugybė papildomų paslaugų: pasų ir vizų sutvarkymas, vertėjas, transportas, maistas, nakvynė, kelionių čekiai. Netrukus minėto dvasininko turizmo agentūra pasiūlė turistines keliones traukiniais į daugelį Europos šalių ir netgi kelionę Nilo upe (wiki tourism). Kaip matoma, pradinė Europos turizmo veikla buvo sukoncentruota Didžiojoje Britanijoje ir nukreipta į vietinį bei išvykstamąjį turizmą, o ne į atvykstantį. Netrukus T.Kuku pasekė ir kiti - naujai besikuriančios bendrovės Didžiojoje Britanijoje buvo remiamos vis labiau beįsigalinčios ir turtingėjančios viduriniosios klasės. Vis dėlto turizmas minėtoje šalyje kaip ir anksčiau buvo labiau orientuotas į vietinį ir išvykstamąjį turizmą. Padėtis pasikeitė visuotinai įsigalėjus traukiniams, laivams, o galiausiai ir lėktuvams. Europa tapo patrauklia vieta turistams, tad atvykstamojo turizmo rodikliai pradėjo sparčiai augti. Deja, Didžioji Britanija prarado savo ankstesnę svarbą. Netikėtai iškilo Ispanija, kuri turistus žavėjo pigiu pragyvenimo lygiu, įspūdinga gamta bei siūlomomis pramogomis. Be abejo ji sugebėjo tuo pasinaudoti ir pagerinti savo ekonominius rodiklius. Prie Ispanijos prisidėjo Balearų salos, Portugalija, Graikija, Tunisas, Italija, Marokas, Turkija, Kroatija. Tai vyko apie 1950 metus. Beje, šių šalių atvykstamojo turizmo plėtrą, žinoma, ir ekonomikos rodiklių gerinimą, lėmė Didžiosios Britanijos turizmo agentūrų veikla (wiki tourism). Gausi turizmo patirtis lėmė tai, jog šiuo metu Europa yra labiausiai turistų aplankyta vieta. Be to, net šešios ES šalys yra tarp populiariausių pasaulio turistinių maršrutų, tad Europa jau šimtmečius išlieka populiariausia ir labiausiai turistų lankoma vieta. Toliau šiame darbe bus išsamiai apžvelgtos dabartinės Europos atvykstančio turizmo tendencijos. 3. 2. Atvykstantis turizmas Europoje Europos veidą pasaulyje formuoja turizmas. Tačiau turizmas atlieka ne tik įvaizdžio formavimo funkciją. Kur kas svarbesnė atvykstančio turizmo teikiama ekonominė nauda: infrastruktūra, sukurta turizmo tikslais, skatina vietinės ekonomikos plėtrą. Be to, į turizmą įtraukiama labai daug žmonių, tad kuriamos ir naujos darbo vietos. Apytiksliai paskaičiuota, jog turizmas Europoje prie bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) prisideda vidutiniškai apie 11 proc., o darbu aprūpina daugiau kaip 12 proc. visos Europos darbo jėgos (http://ec.europa.eu/enterprise/services/tourism/index_en.htm). Akivaizdu, jog turizmas yra svarbus šalies ekonominis – politinis elementas, tad toliau šiame skyrelyje bus detaliau aptartos Europos atvykstančio turizmo plėtros tendencijos bei pateikta konkreti palyginamoji statistinė medžiaga, paremta „Pasaulinės Turizmo Organizacijos“ duomenimis, kuri kiekvienų metų sausio mėnesį pateikia ataskaitą apie praėjusių metų turizmo tendencijas, tad šiame poskyryje bus lyginamas 2005 – 2006 m. atvykstantis turizmas. 3.2.1. Europos atvykstančio turizmo statistika Pažvelgus į 2005 – 2006 m. pasaulinio turizmo ataskaitą, pastebimos teigiamos Europos plėtros tendencijos (1 PRIEDAS). Vienintelė Europa atvykstančio turizmo rodiklius sugebėjo padidinti 0,1 proc. Kituose pasaulio regionuose pastebimos atvykstančio turizmo mažėjimo tendencijos: Amerikoje sumažėjo 3,9 proc., Afrikoje – 0,9 proc., Artimuosiuose Rytuose – 1,1 proc., Ramiojo vandenyno regione – 0,2 proc., o apskritai pasaulyje – 0,8 proc. Nepaisant gana mažo atvykstančio turizmo prieaugio, galima teigti, jog vis dėlto Europa pasiekė sveikintinų rezultatų. Nereikia pamiršti 2001 – 2003 m. turizmo stagnacijos, kurią lėmė terorizmo išpuoliai bei SARS viruso grėsmė. Tuo laikotarpiu atvykstantis turizmas Europoje siekė vos 2,5 proc., o 2004 jis sugebėjo šoktelėti net iki 4 proc. Toks staigus kilimas susijęs ne tik su minėtų pavojų dingimu, bet ir su pigių skrydžių bendrovių plėtra. Turizmo plėtrą 2006 m. dar labiau paskatino Europoje vykstantys grandioziniai renginiai: Žiemos Olimpinės Žaidynės Turine, FIFA Pasaulio Futbolo Čempionatas Vokietijoje bei kiti kultūriniai renginiai, tokie kaip: 400 metų Rembrandto, 250 metų Mocarto, 125 metų Pikaso jubiliejai (http://www.etc-corporate.org/modules.php?name=Content&pa=showpage&pid=31&ac=8). Taigi galima drąsiai teigti, jog Europa vis dar išlaiko savo lyderiaujančią poziciją turizmo sferoje. Nepaisant Europos dominuojančios pozicijos pasauliniame turizme, pastaruoju metu ši vis labiau susiduria su augančia konkurencija, ateinančia iš Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Šie regionai tampa vis labiau populiarūs tarp turistų dėl savo egzotiško pobūdžio. Be to, minėtų regionų valstybių valdžios turizmą pradeda traktuoti kaip galimybę plėsti ekonominius santykius, tad vis daugiau investuoja į turizmo infrastruktūros plėtrą, šio sektoriaus rinkodarą bei skatina ir sudaro palankesnes sąlygas privataus sektoriaus investicijoms į turizmą. Grėsmę atvykstančiam Europos turizmui kelia ne tik didėjanti konkurencija, bet ir nuolatinis paukščių gripo pavojus, baimė dėl teroristinių išpuolių, gamtos anomalijos, oro mokesčių bei pasaulinis degalų kainų kilimas ir t.t. (http://www.etc-corporate.org/modules.php?name=Content&pa=showpage&pid=31&ac=8). Pasak „Pasaulinės Turizmo Organizacijos“, pastarosios priežastys yra laikina kliūtis atvykstančio turizmo plėtrai, nes galiausiai žmonės išmoksta gyventi apsupti pavojų. Atvykstantis turizmas savo rodikliais įvairuoja ne tik tarp įvairių pasaulio šalių, bet ir tarp atskirų žemyno regionų (2 PRIEDAS). Kaip matoma iš diagramos, vienintelis regionas (Centrinė ir Rytų Europa) sugebėjo visais metais išlaikyti teigiamą atvykstantį turizmą, o 2006 m. netgi pralenkti Europos atvykstančio turizmo vidurkį – žinoma, tai pavyko padaryti ir Šiaurės bei Vakarų Europai, tačiau šių regionų ankstesnių metų rezultatai buvo gerokai prastesni. Beje, išskirtinas ir Šiaurės Europos regionas, nes visais metais (išskyrus 2001 m.) turėjo aukštesnius nei vidutinius Europos atvykstančio turizmo rodiklius. Be to, būtent šis regionas pirmauja iš turizmo gaunamomis pajamomis. Prie tokios sėkmingos plėtros labiausiai prisidėjo šios šalys: Suomija, Islandija ir Airija. Tačiau kas lėmė tokį didelį Centrinės ir Rytų Europos populiarumą? Daugybę metų šios šalys slėpėsi po „geležine uždanga“. Žlugus SSRS, jos tapo įdomios vakarų pasauliui – ne tik šių valstybių sostinės, kaip Praha, Budapeštas, Varšuva ir kt., tačiau ir mažesni miesteliai bei kaimai. Pažymėtina, jog susidomėjimas itin padidėjo atsiradus pigių skrydžių bendrovėms. Atskirų Europos regionų indėlį į atvykstančio turizmo plėtrą puikiai atspindi žemiau esanti diagrama (1 pav.). Šaltinis: sukurta autoriaus pagal: European Travel Commission [interaktyvus].[Žiūrėta 2007m.gruodžio5d.] Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!