ATR istorija

◦ Istoriškai susiklostę dinastiniai (Krėvos unija 1385 m.), religiniai (Lietuvos krikštas 1387 m. ), kultūriniai (vyko Lietuvos kilmingųjų polinizacija), luominiai kilmingųjų (Horodlės susitarimai 1413 m.) LDK ir Lenkijos ryšiai.
◦ Lietuvos bajorai turėjo mažiau politinių teisių negu Lenkijos bajorai – po unijos jie tikėjosi jas sulyginti.
◦ Nuolatinė Rusijos grėsmė vertė Lietuvos bajorus ieškoti sąjungininkų.
◦ Karas dėl Livonijos (1558-1583 m.) – Livonija pageidavo prisijungti prie LDK, tačiau tam priešinosi Rusija, pati siekusi jos žemių.
◦ Lenkija geidė LDK žemių.
◦ Lenkijos kilmingieji baiminosi, kad, mirus bevaikiui bendram valdovui Žygimantui Augustui, LDK išsirinks atskirą valdovą ir nutrūks unijiniai ryšiai.
◦ Abiejų šalių bajorai jautėsi giminingi, jie siekė padidinti savo įtaką.
◦ Žygimantas Augustas neturėjo įpėdinio, bijojo, kad jam mirus nutrūks valstybių saitai. Suprato, kad be lenkų nepajėgs apginti LDK nuo Rusijos.
◦ Lenkų ponai norėjo įtakos LDK, jos žemių; siekė sustiprinti abiejų valstybių galią, prijungti Livoniją.
• Pasipriešinę Unijai, jų motyvai
◦ Dalis Lietuvos didikai ir bajorai tvirtino, jog bus prarastas Lietuvos valstybingumas, šalyje įsigalės lenkai.
◦ Mikalojus Radvila Rudasis uniją laikė Lietuvos valstybės pabaiga.
▪ Manė, kad pasirašius uniją Ponų Taryba praras turėtą įtaką Lietuvos valdyme.
▪ Derybų pradžioje dalyvavo kaip derybų vadovas nuo LDK, vėliau pasitraukė.
◦ Jonas Chodkevičius perėmė vadovavimą deryboms (nuo LDK), nors manė, kad unija kenkia Lietuvos valstybingumui.
▪ Supratęs LDK grėsmę iš Rusijos, uniją pasirašė, Lietuvai išsiderėjo kuo geresnių sąlygų (buvo praplėsta LDK savarankiškumas).
• ATR valdovas
◦ 1572 m. mirus Jogailaičiui Žygimantui Augustui, prasidėjo renkamų valdovų laikotarpis.
◦ ATR karalių rinkdavo lenkų ir lietuvių bajorai Elekciniame seime.
◦ Karaliaus rinkimai vykdavo Volios lauke šalia Varšuvos.
◦ Karūnuodavo Vavelio katedroje Krokuvoje.
• 1573 m. Henrikas Valua
◦ Henriko artikulai – Respublikos seimo sutartis su kandidatu į valdovus. Ją valdovas įsipareigojo nesiekti paveldimo valdžios, nepažeidinėti bajorų teisių, kas dvejus metus šaukti Seimą. Tik jam pritarus galėjo skelbti karą ar taiką, skirti mokesčius, rinkti kariuomenę.
◦ Pacta conventa – (lot. Priimtinos sąlygos) kiekvieno valdovu išrinkto asmens įsipareigojimai Respublikai. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!