Atjauta lietuvių literatūroje. Kalbos planas

kalbos planas

ATJAUTA LIETUVIŲ LITERATŪROJE (Kristijonas Donelaitis, Jonas Biliūnas, Juozas Aputis)

1. Atjauta – viena iš svarbiausių žmogaus vertybių. Ji padeda suprasti ir geriau pažinti kitą žmogų, skatina rodyti gerumą ir neteisti. Kadangi literatūroje daug rašoma apie žmogų, tai ir atjautos tema yra nagrinėjama ne vieno rašytojo kūryboje. 2. Atjauta keičia žmogaus pasirinkimus ir santykį su aplinkiniais. 1. Atjauta susijusi su pagarba kitam žmogui ir turimomis moralinėmis vertybėmis.

1. XVIII a. rašytojas Kristijonas Donelaitis trisdešimt septynerius metus buvo Tolminkiemio parapijos pastorius ir kaip ganytojas gerai pažino parapijiečių gyvenimą, jų santykius ir atjautė silpnesnius, engiamus.

2. Kristijono Donelaičio epinės poemos ,,Metai” dalyje „Vasaros darbai“ ponų ir būrų santykių problemiškumas.

3. „Vasaros darbuose“ girdisi rūstesnis balsas ponų amtsrotų ir jų artimiausių tarnų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo galia ir laisve.

2. Tas, kuris pats yra patyręs sunkumų, geriau supranta ir atjaučia kitą. 1. Jono Biliūno – XIX a. pab.-XX a. pr. rašytojo, realizmo epochos atstovo, dažna

kūrybos tema – nuskriaustas, nelaimingas žmogus. 2. Jono Biliūno novelės ,,Ubagas” veikėjo Petro Sabaliūno gyvenimo lemtis ir patirta

atjauta iš buvusių kaimynų sūnaus, kuris vis dar prisimena iš dėdės Petro rankų vaikystėje gautus pilnus medaus korius, ne kartą glostytą galvą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!