Asmens vienišumo ir meilės patirtys lietuvių literatūroje

Asmens vienišumo ir meilės patirtys lietuvių literatūroje.
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai iš prigimties svarbu užmegzti santykį su kitais, kad galėtų pasidalyti savo išgyvenimais, rūpesčiais, sulaukti patarimo ir paramos. Kai žmogus neturi kam atverti savo širdies, jis jaučiasi vienišas. Bendražmogiškas santykis su asmens vienišumu turi sąsajų ne tik gyvenime, bet ir lietuvių literatūroje. Joje skleidžiasi mintis, kad meilės trūkumas gali veikti gniuždančiai ir nugramzdinti žmogų į amžinos vienatvės bedugnę, kita vertus, meilės patyrimas gali visiškai pakeisti žmogaus asmenybę ir paskatinti šį žengti kilnų, gyvenimą įprasminantį žingsnį. Vis dėlto E. M. Remarkas siūlo kitokį požiūrį į vienišumo ir meilės patirčių ryšį. Anot jo, „Vienišas esi ne tada, kai šalia nieko nėra“. Šį teiginį galima pagrįsti kitu kūriniu, kuriame meilė gali teikti dvasinės stiprybės ir įkvėpti kurti, tačiau negali pakeisti individo skaudaus likimo ir išvaduoti jo iš vidinių kančių.
Žmogus jaučiasi vienišas, kai nesulaukia artimųjų palaikymo, o žmogiškosios meilės ir šilumos trūkumas palaužia emociškai. Galima sakyti, kad supratimo nebuvimas priverčia žmogų iš nevilties imtis spontaniškų veiksmų, kurių pasekmės dar labiau stiprina vienišumo jausmą. Tokią mintį perteikia XX a. pradžios rašytojas, pirmosios kartos neoromantikas Vincas Krėvė–Mickevičius. Tai modernus rašytojas, nes telkė dėmesį ne į tautinę, o individo problematiką. Jis gilinosi į svarbiausius žmogaus būties klausimus, į konfliktus, kylančius tarp laisvės ir prievartos, sąžinės ir primestos valios. Apie tai rašoma ir pirmojoje lietuviškoje istorinėje dramoje „Skirgaila“. Kūrinio centrinė figūra - kunigaikštis Skirgaila, kuris patiria gilų jausmo ir proto konfliktą dėl susiklosčiusios dramatiškos situacijos. Kaip rašoma dramoje, Skirgailos padėtis itin sudėtinga, nes Lietuva atsiduria senosios pagoniškosios ir naujosios krikščioniškosios kultūrų kryžkelėje. Nors Skirgailos valdoma Trakų kunigaikštystė jau pakrikštyta, nauja religija nepriimtina nei pačiam Skirgailai, nei daugumai kitų kunigaikščio bendražygių. Be to, į Vilniaus aukštąją pilį atvykę vokiečių ir lenkų pasiuntiniai, prisidengdami krikšto idėja, siekia suskaldyti Lietuvą ir sunaikinti senąją kultūrą. Svarbiausia, sugrįžimas į senąjį tikėjimą reikštų prūsų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!