Asmens vertybių išbandymas katastrofų metu

,,Asmens vertybių išbandymas katastrofų metu‘‘

(B. Sruoga, A. Škėma)

Visais laikais žmonija atsidurdavo ties tragiškų išbandymų riba, kurių metu arba kitaip katastrofų laikotarpiu atsiskleisdavo svarbiausios žmogaus vertybės ir požiūris į jas. Ypač ryškų pėdsaką istorijoje paliko Sovietų Sąjungos okupacija, antrasis pasaulinis karas, žiaurūs pokario metai, trėmimai, priverstinė emigracija – tai buvo tikras katastrofų laikotarpis, per kurį žmogus patyrė daug išbandymų, sunkumų, kaip elgtis įvairiose situacijose, kokių įsitikinimų laikytis. Savo kalboje norėčiau aptarti, kaip įvairūs išbandymai rašytojų Balio Sruogos bei Antano Škėmos kūriniuose veikia žmones, atsidūrusius ties mirties slenksčiu.

Balio Sruogos, vieno iš žymiausių lietuvių rašytojų, literatūros mokslininko gyvenimas ir kūrybos kelias ėjo per žiaurius ir kartais net sunkiai suvokiamus įvykius, kurie palietė ir visą lietuvių tautą. Lietuvai Antrojo pasaulinio karo metai buvo kupini išbandymų: viena po kitos prasidėjusios okupacijos, nepriklausomybės praradimas, krašto, tautos niekinimas ir teroras. Iki šių dienų yra išlikę daugybę žmonių pasakojimų apie šį tragišką laikotarpį, tačiau prozininko ir dramaturgo Balio Sruogos prisiminimų knyga ,,Dievų miškas‘‘ bene geriausiai perteikia žmogaus, patekusio į žiaurią aplinką, išgyvenimus. ,,Dievų miškas‘‘ - tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą į kurią buvo išsiųstas ir pats Balys Sruoga kartu su keliasdešimčia kitų lietuvių kultūrininkų bei politikų. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia sunkiai suvokiamas ribas, kai žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais: kankinantys darbai, žmonės kinkomi į vežėčias, klipatų eisenos, absurdiška ,,prievolė‘‘ numirti, skurdi kalinių mityba bei apranga. Kiekvienas žmogus supranta, kad vertybė – tai meilė, laimė, laisvė, teisingumas, tačiau vos tik patiria sunkumus, pajunta blogį, kai atsiduria ties mirties slenksčiu, tuomet tampa žvėrimi. Tam, kad išgyventų, žmogus tampa žiaurus, keičia savo vertybes, ką parodo ir Balys Sruoga savo knygoje. Tačiau bene vienintelis būdas išgyventi tokioje aplinkoje yra aštri ironija. Tai svarbiausia ,,Dievų miško‘‘ stilistinė priemonė. Autorius ją naudoja labai meistriškai – tragiški dalykai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis, lagerio prižiūrėtojai vadinami ,,narsuoliais‘‘, ,,karžygiais‘‘, ,,galvažūdėliai‘‘. Ironija Baliui Sruogai padėjo išgyventi tragiškus momentus ir buvo kaip pasaulio vertinimo bei savisaugos priemonė – tarsi kauke prisidengti nuo naikinančio lagerio poveikio. Taigi knygoje ,,Dievų miškas‘‘ parodyti du pasauliai – konclagerio žiauri realybė ir jos ironiškas atvaizdas, padėjęs įveikti žiaurų laikotarpį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!