Asmeninės laimės išsižadėjimas dėl kilnių idealų „Milžino paunksmė“ ir „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“

Lietuvos sukūrimo ir kovos dėl nepriklausomybės tema yra aktuali visiems lietuviams. Daugelis šios tautybės menininkų aukštino didikus, kunigaikščius, tačiau ir paprastus žmones, prisidėjusius prie tėvynės puoselėjimo ir saugojimo. Garbinami buvo ne vien herojiški žygiai, narsūs mūšiai, tačiau ir vertybių išsižadėjimas dėl siekiamų kilnių idealų. Skirtingos pasiaukojančios asmenybės vaizduojamos Balio Sruogos istorinėje dramoje „Milžino paunksmė“ ir Justino Marcinkevičiaus draminėje trilogijoje „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.
Poetas, dramaturgas, prozininkas, literatūros kritikas ir teoretikas, žymus tarpukario nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas, gyvenęs 1896-1947m. buvo Balys Sruoga. Istorinėje poetinėje dramoje, sukurtoje 1932m., „Milžino paunksmė“ jis vaizdavo Lenkijos didikų kovą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, kuris siekė pašalinti valstybių sudarytą uniją ir Lietuvą padaryti nepriklausomą. Ši drama buvo parašyta Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga sukurtam konkursui. Dėl to, pagrindinio veikėjo Vytauto paveikslas idealizuojamas. Nors Vytautas, kaip veikėjas, kūrinyje nepasirodo, iš kitų veikėjų dialogų ir monolgų daug sužinoma apie jį. Svarbų vaidmenį atliekantis šioje dramoje yra savo tėvynę mylintis lietuvis ir tuo pačiu Lenkijos karalius realus asmuo Jogaila. Jis gerokai pagyvenęs, turintis daug patirties. Dėl savo amžiaus, Jogaila tampa lengvu Lenkijos didikų pašaipos objektu ir jo bejėgiškumas išnaudojamas vykdant valstybei svarbius sprendimus. Nors ir to visiems nerodo, Jogaila labai kenčia, supranta, kad yra apgaudinėjamas, sielvartojasi dėl savo likimo. Atvirame dialoge su Bendzino vaitu, Sieščencu jis išreiškia savo skausmą palygindamas save su tremtiniu: „Lankau senas vietas... Kaip tremtinys!/ Ir vienas skausmą – vienas- slėpt turiu!..” Nepaisant to, Jogaila pasiduoda jo jėgos manipuliavimui, nes žino, jog jam pasipriešinus, Lenkijos didikai gali žiauriai jam atkeršyti. Toks veiksmas pakenktų ne tik Lenkijos karaliui, bet ir jo tėvynei, kurią jis labai myli. Jogaila lieka ramus ir priima skaudžius žodžius taip paaukodamas savo orumą vardan Lietuvos. Taigi, Balys Sruoga istorinėje dramoje „Milžino paunksmė“ pavaizdavo Lenkijos didikų galynėjimąsi su kunigaikščiu Vytautu, rodydamas kaip Lenkijos karalius Jogaila išsižada asmeninės laimės, kad išsaugotų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!