Just. Marcinkevičius "Mindaugas" Valdovo asmenybės drama: pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės

Just. Marcinkevičius "Mindaugas" Valdovo asmenybės drama:

pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės

Žymus kinų mąstytojas Konfucijus kadaise samprotavo – ar vien pareigas

einant galima valdyti? Stebint XX a. Lietuvos poeto, dramaturgo ir apskritai

visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus 1968 m. parašytos dramos

„Mindaugas“ pagrindinį herojų Mindaugą, apie tai galime pasvarstyti ir mes.

Justino Marcinkevičiaus dramos veikėjas Mindaugas buvo valdovas, kuris

susidūrė ne tik su sunkiais valstybės valdymo klausimais, strategijų kūrimu

valdant, idėjomis suvienyti valstybę, tačiau susidūrė ir su asmenine drama.

Mindaugo svarbiausias tikslas buvo ne tik valstybės reikalai ir jos valdymas, bet

ir asmeninės laimės su valdymu suderinimas, kuris ir iškėlė asmeninę dramą

valdovo gyvenime. Tad, šioje kalboje, remdamasi(- is) Justino Marcinkevičiaus

kūriniu „Mindaugas“, pasamprotausiu, kaip reiškėsi valdovo Mindaugo

asmeninė drama.

Valdovas, siekdamas suderinti asmeninę laimę ir valstybės gerovę, yra stipri ir

sudėtinga asmenybė, bet sulaukianti tragiško likimo. Kaip jau anksčiau minėta,

Mindaugas dramoje imasi sunkios, bet istoriškai neišvengiamos misijos

suvienyti susiskaldžiusias lietuvių gimines tam, kad sukurtų didelę, galingą

valstybę, kuri atsilaikytų prieš kylantį kryžiuočių pavojų. Šio savo tikslo jis

siekia su dideliu ryžtu ir viską aukodamas: artimųjų laimę, draugus, net sąžinę ir

ramybę. Lietuvius Mindaugas vienija jėga, krauju ir prievarta, gerai

suvokdamas pasirinkto kelio tragiškumą („Žinojau, kad sunku bus... bet kad

šitaip... Kad šitaip bus – net aš nesitikėjau“) kartu nematydamas kitokio būdo

(„Pamils vėliau, kada susiprotės, kad aš buvau teisus ir kad nebuvo nei kito

kelio, nei kitokios meilės“). Pradžioje dramos Mindaugas veikia ryžtingai,

neatsigręždamas, blaiviai vertindamas situaciją ir vadovaudamasis tik protu,

galvodamas tik apie tai, ko reikia valstybei, bet vėliau vis dažniau suskamba

skausmas. Vis labiau didėja abejonės ir graužimasis, blaivų ir šaltą protą keičia

jausmai. Mindaugui jau niekas nebeteikia džiaugsmo. Didele kaina iškovota

Mortos meilė lieka tik skausmas, o karaliaus karūna, kuri po vainikavimo

iškilmių guli ant pilies skobnio, irgi jau sukelia nebe laimės protrūkį, bet

skausmingą skundą: „Buvau ne karūnuotas čia, o nukryžiuotas“. Vis daugėja

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!