Net ir pačios mažiausios bei primityviausios bendruomenės jaučia valdžios poreikį. Reikalingas valdovas, galintis nešališkai ir objektyviai išspręsti kilsiančius konfliktus, priimti teisingus ir naudingus visuomenei sprendimus, išsikelti racionalius ateities tikslus. Suprasti, užjausti ir visada jausti tuometines politines aplinkybes. Nuolatos budėti, būti pasiruošus blogiausiam, o pareigai pašaukus, imtis atitinkamų veiksmų net ir sunkiausiu laikotarpiu. Tai yra uždaviniai, kurie kiekvieną akimirką slegia valdovo pečius. Tačiau, nevalia pamiršti ir to, jog valdovais tampa paprasti žmonės. Juos kamuoja asmeniniai rūpesčiai, laimės paieškos. Valdovo asmenybėje užgimsta neišvengiama drama tarp jo siekio dorai vykdyti savo pareigas ir jo asmeninės laimės siekimo.
Valdovo tikslas – tautos gerovė. Visada, net ir juodžiausią akimirką jo prioritetu privalo išlikti valdomų žmonių interesai. Tai itin sunkus uždavinys. Valdovas privalo būti teisingas, ryžtingas, objektus, o svarbiausia – supratingas ir empatiškas savo žmonėms. Drįsčiau teigti, jog tapimas valdančiuoju reiškia ne tik naujas pareigas ir atsakomybes, o apskritai – visos asmenybės kismą. Valdovas negali uždaryti kabineto durų ir už jų palikti visų rūpesčių. Ne. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką jis privalo elgtis taip, kaip pridera elgtis doram ir teisingam valdovui. Manau, jog kaip reikėtų elgtis suprasti daug lengviau pateikiant tinkamo elgesio priešingybę. To, kaip nereikėtų elgtis valdovui, pavyzdžiu galėtų būti Justino Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ protagonistas. Tai LDK kunigaikštis Mindaugas, kuris valdo savo šalį griežtai ir tikslingai. Jis yra negailestingas valdovas. Svarbiausia – siekiamo tikslo įgyvendinimas. Nors jo intencijos ir yra geros, tačiau priemonės – pasmerktos trumpalaikiam veiksmingumui. Anot V. Palaiškio, kunigaikštis Mindaugas yra tipinis savo epochos barbaras. Su juo visiškai sutinku. Tuo metu vyravo makiaveliškos idėjos, jog valdovas, norintis ilgai išsilaikyti valdžioje, privalo valdyti per baimę. Žiaurumas, griežtumas, kategoriškumas – savybės, privalomos tų laikų valdovams. Deja, bet ir J. Marcinkevičiaus dramos pabaigoje galime išvysti tipišką tokio valdovo likimą. Mindaugas yra nužudomas, o miršta jis net ir anksčiau. Jo asmenybė žlunga ir išnyksta visiems laikams tada, kai jo...
Šį darbą sudaro 684 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!