Ar verta dėl kilnių idealų aukoti asmeninę laimę?

Ar verta dėl kilnių idealų aukoti asmeninę laimę?

Kiekvienam individui reikia gyvenimo tikslo. Dažnai asmeniui šiuo tikslu tampa asmeninė laimė ir gyvenimo pilnatvė, todėl žmogus nugyvena visą savo laiką žemėje jų siekdamas. Tačiau tiek literatūroje, tiek pasaulio istorijoje esti tokių veikėjų bei asmenų, kurie dėl kilnių idealų yra pasiryžę paaukoti savo asmeninę gerovę, neretai siekdami geresnio rytojaus savo šaliai, nes juk nuo pat seniausių laikų aukotis dėl tėvynės, atsidūrusios pavojuje, buvo kiekvieno piliečio didžiausia garbė.

Jau Renesanso laikų Viljamo Šekspyro tragedijoje ,,Hamletas” aprašoma jauno Danijos princo Hamleto istorija ir jo pagrindinis tikslas - pataisyti ,,išgverusią gadynę”, arba kitaip, netikusį laikmetį, kurį išgyveno jo šalis epochų kaitos iš Renesanso į Baroką metu. Tačiau Hamletas tikriausiai net negalėjo numanyti, kiek permainų pasauliui ir tautoms atneš Naujųjų amžių laikotarpis, Lietuvoje kupinas permainų ir nuolatinių ideologijų kaitų. Lietuvių tautai visais laikais teko patirti daug sunkumų, siekiant išsaugoti savo tautinį identitetą, todėl šalies istorijoje gausu ,,tautos šauklių”, tokių kaip Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius bei kiti tautinio atgimimo veikėjai, siekę išsaugoti lietuvių tautinį identitetą bei gimtąją kalbą ir raštiją, gimusią XVI a. Jau nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų lietuvių kalba patyrė begalę sunkumų, apie tai rašė ir XX a. lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius savo draminės trilogijos II dalyje ,,Mažvydas”, išleistoje 1977 m. Gyvendamas nuo 1944 m. sovietų okupuotoje Lietuvoje poetas savo kūriniu norėjo priminti tautai nacionalinio gyvenimo formų - valstybės, rašto ir meno svarbą, užmirštą dėl šalyje įsigalėjusios rusifikacijos. Panašų uždavinį turėjo ir jo dramos pagrindinis veikėjas pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas, todėl paaukojęs savo asmeninę laimę ir gerovę nusprendė parašyti ,,Katekizmą” ir sustabdyti lietuvių tautos vokietėjimą. Tiesa, Mažvydui, kaip ir Hamletui, pasiekti savo tikslo nepavyko, nes praėjus jau dvidešimčiai metų nuo ,,Katekizmo” išleidimo jis vis dar matė akivaizdų tautos vokietėjimą bei lietuviško žodžio kritimą į prarają, todėl kadaise buvęs kilnus tikslas, turėjęs įprasminti jo gyvenimą, veikėjui tapo jo ,,Sizifo akmeniu”, kaip pasakytų egzistencialistas Albertas Kamiu, todėl Mažvydas savo dienas Ragainėje leido gerdamas karčią mėtelių arbatą, taip ir nesulaukdamas įvertinimo už savo žygdarbį lietuvių tautos labui. Deja, kaip ir XVI a., taip ir šiandien lietuvių tauta vis dar nevertina savo kultūrinių simbolių, gyvendami technologijų ir modernėjimo amžiuje žmonės neretai pamiršta tradicinius lietuvių šokius, dainas, netgi kalbą, kurią, Lietuvai vis labiau vakarėjant, pradėjo teršti begalės anglicizmų. Taigi, nors ir aukotis tėvynės labui turėtų būti kiekvieno piliečio pareiga ir didžiausias troškimas, tačiau neretai herojai, vardan tradicinių vertybių paaukoję savo asmeninę laimę, būna pamiršti ir užgožti naujų ideologijų ar idėjų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!