Ar verta dėl kilnių idealų paaukoti asmeninę laisvę?

Ar verta dėl kilnių idealų paaukoti asmeninę laisvę?

Šiais laikais ne kiekvienas individas paaukotų savo asmeninę laisvę dėl pareigos ar kilnių idealų, nes mano, kad tai neverta. Lietuvos istorijoje gausu žmonių, kurie aukojosi dėl tėvynės ir kilnių tikslų, viena iš jų buvo Ona Šimaitė, kuri savo gyvenimą paskyrė kitų gėriui, o vėliau tapo Lietuvos didvyre bei buvo apdovanota Pasaulio Tautų teisuolės vardu. Rizikuodama savo gyvybe kiekvieną dieną ji gelbėjo ir padėjo Vilniaus geto žydams. Vieniems ji padėjo ištrūkti iš ten, o kitus paremdavo emociškai, suteikdavo šiek tiek reikalingiausių reikmenų, kaip maistas ir vaistai. Dėl kilnaus tikslo ji ne kartą buvo sulaikyta ir kankinama gestapo, o vėliau net išsiųsta į Dachau konclagerį. Ji buvo tik paprasta bibliotekininkė, tačiau praradus asmeninę laisvę nesigailėjo, nes toks kilnus idealas jos gyvenimą padarė prasmingu. Lietuvių literatūroje taip pat gausu asmeninės laisvės paaukojimo pavyzdžių. Vienas iš jų yra poeto dramaturgo Justino Marcinkevičiaus trijų dalių giesmė „Mažvydas“, kurioje rašoma apie pagrindinio veikėjo Martyno Mažvydo pasiaukojimą dėl Lietuvos. Jo gyvenimas buvo paskirtas dirbti tėvynės labui, o pareiga buvo svarbesnė už asmeninę laisvę: „ Aš privalėjau čia atvykti, čia, / Kad šičia ginčiau tūkstančius lietuvių“. Mažvydas skleidė lietuvišką žodį, kad tauta nesuvokietėtų, taip pat padėdavo užsidirbti vargstantiems bei teikė pagalbą žmonėms už tai neimdamas jokio atlygio: „ Palaidojau Naujoką iš Ragailės. / Pakrikštijau Juknaičio Gendrės vaiką. / Nesakė tėvo. Neėmiau nė grašio.“ Nors ir gyveno jis dėl Lietuvos, pareiga jam tapo lyg kančia, nes jo darbų nepagirdavo net kunigaikštis, žmonės nepasitikėdavo, tai galima įžvelgti epizode Rotušės aikštėje, kitaip sakant jis negaudavo jokio atlygio už kilnius idealus, todėl jo gyvenimas tapo lyg Sizifo mitas: „Laikysiu, stumsiu, risiu jį į kalną, / Kaip tas Sizifas akmenį“, Mažvydas ilgai turėjo stengtis dėl užsibrėžto tikslo – kuo plačiau skleisti lietuvišką žodį. Mano nuomone, atsižvelgus į tai, kad Mažvydas yra istorinė asmenybė, jo kilnūs idealai, kaip ir Onos Šimaitės buvo verti asmeninės laisvės, nes tai suteikė laisvę daugybei lietuvių, be to jis vienas iš pirmųjų pradėjęs skleisti lietuvių kalbą, o tai paskatino žmones kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Taigi galiu teigti, kad dėl kilnių idealų verta paaukoti asmeninę laisvę, jei jie bus susiję su tėvynės ar žmonių laisve ir laime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!