Aristotelio teorinė filosofija

Paskutinė didžioji šio laikotarpio sistema vienodai išvengė materialistinių ir sensualistinių, idealistinių ir racionalistinių doktrinų vienašališkumo ir kraštutinumo. Jos pasaulėvaizdis buvo sudėtingas, apimantis ir idealus, ir materialius dėmenis, tokia pat sudėtinga buvo ir jos pažinimo samprata. Toji sistema – Aristotelio kūrinys – buvo kompromisas, tačiau sukurtas ant visiškai originalaus pamato.
Aristotelis gyveno nuo 384 – 322m. Gimė Stageiros mieste Trakijos pusiasalyje. Kilęs iš šeimos, kurioje gydytojo amatas buvo paveldimas; jo tėvas Nichomachas buvo Makedonijos karalius, rūmų gydytojas. Iš aplinkos, kurioje užaugo, įgijo nemaža empirinių gamtos ir medicinos žinių. 307m. Aristotelis atvyko į Atėnus ir įstojo į Platono akademiją. Praleido joje 20m., pradžioje kaip mokinys, vėliau kaip mokytojas ir tyrinėtojas. Platono mokslo dvasia labai skyrėsi nuo ankstesnio empirinio jo išsilavinimo. Skirtingu lavinimosi pakraipų junginys suformavo savitą jo mąstyseną. Po kurio laiko jis pradėjo kritikuoti Platono doktriną, tačiau iki pat mokytojo mirties pasiliko Akademijoje.
Didelis darbštumas ir didis protas, nesuinteresuota tiesos meilė ir viso gyvenimo pastangų suteikimas į mokslinę veiklą, sugebėjimas organizuoti darbą ir įtraukti žmones į bendrą veiklą, pagaliau palankios išorinės sąlygos ir nepriklausomybė, - visa tai buvo būtina, kad būtų sukurtas toks didingas dalykas kaip Aristotelio mokslas.
Filosofija, tuo metu suprasta plačiausia prasme kaip „tiesos pažinimas“, Aristotelio tyrinėjimų dėka taip išplėtė savo apimtį, kad pasidarė aktualus jo skirstymo klausimas. Tokį skirstymą pradėjo Aristotelis pirmiausiai atskyręs logiką kaip pagalbinę discipliną, o paskui padalijęs filosofija į dvi dideles dalis: teorinę ir praktinę. Šią dichotomiją jis grindė dvejopa proto funkcija (būties pradų ir veiklos principų pažinimas) ir dvejopo gyvenimo būdo galimybe (tyrinėtojo gyvenimas ir veiklaus žmogaus gyvenimas).
Praktinėje filosofijoje jis išskyrė dvi svarbiausias sritis, etiką ir politiką, kurioms pavaldžios tokios šalutinės disciplinos kaip retorika, ekonomika ir poetika (nors kadaise etiką laikė atskira sritimi). O teorinę filosofiją jis dalino į tris dalis, į fiziką, matematiką ir pirmąją filosofiją. Šios skirstymo pamatas buvo abstraktumo laipsnis, mažiausias – fizikoje, didesnis –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!