Ar pritarčiau nuomonei, kad meniniam talentui reikštis padeda savanoriška ar priverstinė emigracija, susidūrimai su svetimomis kultūromis?

Įskaitos tema yra „Ar pritarčiau nuomonei, kad meniniam talentui reikštis padeda savanoriška ar priverstinė emigracija, susidūrimai su svetimomis kultūromis ? įžvalgas paremsiu lietuvių literatūros pavyzdžiais.“ Taigi daugelis žmonių emigraciją išgyvena labai sunkiai, ypač jei žmogus dvasiškai prisirišęs prie savo tėvynės, kaip dažnai nutinka meno žmonėms. Bet ar emigracija visiškai sužlugdo menininką, o gal atvirkščiai padeda jam atskleisti savo talentą? Tai ir bandysiu įrodyt remdamasis lietuvių išeivijos rašytojais M. Katiliškiu, B. Sruoga ir A. Škėma.
Visu pirma, emigracija kartais nėra neigiamas dalykas, ją patyrę ir prie jos prisitaikę rašytojai progresuoja ir tėvynės ilgesys padeda jiems vystyti savo meninį talentą. XIX a. Lietuvos išeivijos rašytojas Marius Katiliškis –tikras vardas Albinas Marius Vaitkus- yra puikus to pavyzdys. Gimęs Lietuvoje M. Katiliškis ramiai savo gyvenimo joje nenugyveno. Sunkus pokario metai privertė jį pasitraukti į Vokietiją, veliau į Šveicariją, dar vėliau į JAV. Ten Čikagos priemiestyje Lemonte savo paties rankomis pastatytoje sodyboje, jis ir baigė savo dienas. Rašytojas yra pasakęs: „ Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės“. M. Katiliškis buvo toli nuo tėvynės, bet tai nesutrukdė jam kurti. Emigracijoje jis parašė keturis romanus, dvi novelių knygas ir septynias kelionių apybraižas, tarp jų garsiausi rašytojo romanai „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“. Katiliškis būdamas išeivijos rašytoju sugebėjo gauti LRD ( Lietuvos rašytojų draugijos) premiją už savo kūrinį „Prasilenkimo valandos“. Taigi M. Katiliškis didesnę savo gyvenimo dalį praleido užsienyje, bet tėvynės ilgesys nesukliudė, o tik paskatino išlieti savo jausmus per kūrybą. Kartais emigracija padeda skleistis rašytojo meniniam talentui ir M. Katiliškio asmenybė yra puikus to pavizdys.
Tačiau, emigracija ne visada būna savanoriška, Antrojo Pasaulinio karo metais intelegentijos atstovai dažnai buvo priverstinai tremiami į koncentracijos stovyklas. Tremties baisumą teko patirti ir XIXa. Pabaigos- XXa. pradžios talentingam rašytojui, poetui, prozininkui, teatrologui, literatūros ir tautosakos tyrinėtojui Baliui Sruogai. 1943 m. inteligentas B. Sruoga buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!