Ar pritariate nuomonei, kad žmogus gyvenime turi būti daugiau pareigų nei malonumų

Ar pritariate nuomonei, kad žmogus gyvenime turi būti daugiau pareigų nei malonumų

Pritariu, kadangi gyvenimą įprasmina ne malonumai, o idealai. Žmogaus prigimtis yra viską klausinėti. Tai net atsispindi vaikiškuose klausimuose: kodėl dangus mėlynas, kodėl žolė žalia? Bręstant ateina, kiek sudėtingesni, egzistenciniai klausimai. Kiekvienam svarbu žinot ką šioj žemėj darom. Net Renesanse vienas garsiausių to meto rašytojų Viljamas Šekspyras per savo veikėją Hamletą uždavė klausimą skaitytojui- „Būt ar nebūt-štai klausimas“. Hamletas taip ir pilnai neatsakė į šį klausimą, tačiau užsiminė, kad kiekvienas turi pareigas, kurių atsisakęs nežinia, kur miręs paklius. Daugeliui tai ir yra atsakymas- pareigos verčia judėti pirmyn ir nepasiduoti. Tačiau, kad būtų galima aiškiau suprasti, ką žmogui reiškia pareiga, reiktų atsižvelgti į kitą Renesanso rašytoją- Joną Radvaną. Nors Lietuvoje Renesansas nebuvo ryškus, kaip vakarų kraštuose, tačiau ir čia ši epocha paliko savo žymių, kurios atsispindi Radvano herojiniame epe „Radviliada“. Jame autorius, bandydamas nutapyti Romos popiežiui didingą Lietuvos paveikslą, lotyniškai aprašo Lietuvos miškus, gyvūnija ir didžiausias dėmesys skiriamas kūrinio herojui Radvilai Rudajam, kuriame ir atsispindi besąlygiškas atsidavimas savo pareigom. Tai galime pamatyti jo charakteryje ir jo veiksmuose. Kūrinio herojus aprašomas darbštus, bei principingas vyras, kuris tėvo išmokytas, kad visi materialūs dalykai nesvarbūs ir ypatingai- jo kilmė. Ji skirta ne lepinti žmogų, bet kaip tik įpareigoją jį panaudoti savo privilegiją padėti tautai. Taip parodoma, kad Radvilos siela ramina ne žemiškos malonės, o nuveikit darbai. Vadovaudamasis šiais idealais Radvila niekad nesiskundžia, negalvoja apie patogumus, netinginiauja, išlieka dosnus... Tačiau svarbiausia jo pareiga buvo apginti tėvynę, dėl kurios jis nuolat skatina tiek kitus ją gint tiek pats už ją kovoja. Kūrinio gale Radvila Rudasis net pasiaukoja savo Lietuvos labui ir prieš mirtį meldžiasi, kad jo tėvynė ir tautiečiai išliktu gyva ir stipri. Jis tikėjo, kad tikroji laimė slypi ne ilgaamžiškam, prabangiam gyvenime, bet aukštesniuose, dangiškuose dalykuose. Radvila nesitenkina žemiškais malonumais ir nuolat laikosi savo pareigų, tikėdamas, kad siekdamas jas atlikti dorai ir teisingai žmogaus siela žydės tiek kol jis gyvas tiek amžinybę po mirties. Ypatingai šiuolaikiniai visuomenei, kuri neturi tiek dirbti ir stengtis dėl savo tėvynės nepriklausomybės ir klestėjimo, kuri užmiršo savo tautos idealus ir kuriai ypač sunku atrast savo kelią, reikia prisimint savo pareigas tėvynei, savo bendruomenei. Pareigos, ne malonumai, padeda žmogui atrast gyvenimo prasmę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!