A. Mickevičius
A. Škėma
V. Krėvė
L-30. Ar pritartumėte nuomonei, kad meniniam talentui reikštis padeda savanoriška ar priverstinė emigracija, susidūrimai su svetimomis kultūromis? Savo įžvalgas paremkite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
Visų pirma norėčiau pasakyti, kad šiais globalizacijos laikais mūsų gyvenimas tapo labai nepastovus ir greitas. Žmonėms dažnai tenka savo noru emigruoti į užsienį. Kiti tuo tarpu susiduria ir su priverstine emigracija arba kitaip tariant tremtimi. Taip yra nutikę ir su žymiais lietuvių rašytojais. Ne vienam lietuvių literatūros atstovui yra tekę palikti gimtinę ir keltis gyventi svetur. Tai puikiai atsispindi ir jų kūryboje. Žmonių talentai dažnai atsiskleidžia sunkiomis aplinkybėmis, išeivijoje paršytuose kūriniuose autoriai įdeda visą savo širdį, o patys kūriniai – lyg įspėjimai, kurie skelbia, jog turime mylėti savo tėvynę, jos praeitį, žmones, papročius, žemę. Šiandien savo kalboje kaip tik ir bandysiu argumentuotai pritarti nuomonei, kad priverstinė arba savanoriška emigracija bei susidūrimai su svetimomis kultūromis padeda ugdyti rašytojo meninį talentą.
Norėčiau pradėti nuo nuo vieno garsiausių lietuvių rašytojų, kuris patyrė privertinę emigraciją, tai- Adomo Mickevičiaus. Pats poetas Lietuvoje gyveno devynerius metus, Vilniuje studijavo ir gyveno, tačiau buvo aplankęs ir daygybę kitų Lietuvos vietų. Čia, Lietuvoje, jis patyrė didžiąją savo gyvenimo meilę, taip pat parašė ir pirmuosius savo eilėraščius. Tačiau 1824 m. carinės valdžios buvo ištremtas iš Lietuvos į Rusiją. Iš pradžių nukeliavo į imperjos sostinę, paskui gavo paskyrimą į Odesą, tačiau ten neradęs tarnybos nukeliavo į Krymą. Su šia kelione, egzotiško krašto, jo kultūros patirtimi susijęs Mickevičiaus eilėraščių ciklas „Krymo sonetai“, kuris buvo išspausdintas 1826 m. Tai buvo pirmasis autoriaus kūrinys parašytas emigracijoje, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo vienas iš geriausių jo kūrinių. Jutimiškai konkretūs, tikroviški vaizdiniai, kuriami taikliomis detalėmis, atvėrė tiesiogiai neišsakomą potekstę, būtent tai ir darė šį kūrinį vienu geriausių.
Bet visgi A.Mickevičius tėvynės ilgesys buvo jaučiamas jo kūriniuose, viename iš „Krymo sonetų“ - „Akermano stepės“, lyrinis subjektas pažvelgia į žvaigždes, klausosi ir taip trokšta išgirsti balsus iš Lietuvos,...
Šį darbą sudaro 1130 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!