Ar kvaileliai būtinai kvaili? (100-uko rašinys)

atrodo kaip kvailelis, nes savo mintis išreiškė garsiai.
Kvailas ar ne kvailas? Štai kur amžinas klausimas. Kiekvieną dieną mokykloje kišama informacija
vaikų protingų nepadarys. Ir ar to reikia? Svarbiausia yra laimė. Bet laimė, kaip sakė Mažojo princo
draugė*, yra lapė. Tai gal geriau įsijungti „durniaus režimą“ ir plaukte plaukti per gyvenimą užsimerkus.
Mirtis. Ji laukia visų. Tai kam stengtis? Žinote, o ponas A. Maslou pasakytų, kad tai visai ne gyvenimas,
jei nesistengi jo užpildyti tiek fizinių, tiek psichologinių poreikių patenkinimu. Tam ir simbolinių žmogaus
pagrindinių poreikių piramidę pastatė. Tikiuosi, kad dėl jos vergai gyvybių neklojo kaip senovės Egipte.
Ar kaip II pasaulinio karo metais. Gal jau ir ne vergai, bet toli gražu ne laisvi. Ne savo noru priversti palikti
tėvynę ir mylimuosius. J. Marcinkevičius aprašė giesmėje Mažvydą, tiesa, ne toje epochoje gyvenusį. Bet
buvo ir kitų XX amžiuje tai rašiusių. Pavyzdžiui, Antanas Škėma. Savo vaškiniais sparnais jis nuskrido toli.
Ne savo noru juos užsidėjęs, tapo vienu iš egzodo. Jausmingąją patirtį aprašė „Baltoje drobulėje“. Knygoje,
kuri gana gretai ir įdomiai perskaitoma, galima matyti daug panašumų tarp A. Škėmos ir jo sukurto Antano
Garšvos personažo. Tai ir pats išvykimas, iš Mažvydo įvardytos „Lie-tu-vos“, ir noras kurti. „Up and down“
– taip eina ne tik Antano*, į kurį niekas rimtai nežiūrėjo Amerikoje, bet ir daugelio mūsų gyvenimas.
Šiandien kvailas, o rytoj protingas. Arba atvirkščiai. XX amžius į pasaulį atnešė daug negandų. Karai.
Mirtys. Nuolatinė baimė. Nepasitikėjimas savimi. O svarbiausia, informacijos trūkumas. „Žinai, vadinasi,
gali“ – kiekvieną dieną Žinių radijas kartoja šią mintį. Taip pat ir Konstitucijoje rašo, kad įstatymo
nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Bet jei esi savo srities specialistas, kaip Garšva buvo poetas ir
kūrė gilią prasmę turinčias eiles, tai argi tau būtina žinoti, kas ten įvyko Apšvietos epochoje? Nejaugi faktų
žinojimas mums uždeda lapelį su užrašu „aš ne kvailys“. Visuomenė nuolat teisia ir klijuoja etiketes, tačiau
tai neatspindi tikrosios asmenybės vertės. Gaila tų, kurie vertina save per nepažįstamųjų pajuoką ir
neišmanymą.
Totaliai kuoktelėjusi. Taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!