Ar klaidos padeda tobulėti? (100-uko rašinys)

kokią įtaką tai turės jo likimui.
pasitaisyti asmuo ne tik tobulėja asmenine prasme, bet ir kuria savo tėvynės gerovę, atnešdamas naudos ne
tik sau, bet ir kitiems. Esmė yra suvokti, kad svarbiausia – nepalūžti, nemanyti, jog nusižengimas reiškia
amžiną gėdą ir neviltį. Ypač daug klaidų daro jaunimas, turintis nemažai žinių ir užsidegimo veikti, bet
stokojantis patirties ir savo tapatybės pažinimo. Lietuvių jaunuomenė susidūrė su panašia problema XIX
amžiuje, kai Lietuva buvo valdoma carinės Rusijos. Tik maža dalis jaunų žmonių suprato, kas esanti –
švietimo įstaigose buvo mokoma rusiškai, elito kalba buvo laikoma lenkų, tad sėkmė reiškė savo šaknų
atsisakymą. Besigėdydamas lietuviškumo tokį kelią pasirinko ir Vincas Kudirka, Lietuvos himno „Tautiška
giesmė“ autorius – besimokydamas Marijampolės gimnazijoje (kurią, beje, baigė ir tautos patriarchas Jonas
Basanavičius), jaunasis Vincas Kudirka siekė laikytis etiketo lyg aukštos kilmės lenkų jaunuolis, nes
lietuvių kalba buvo manoma esanti „mužikiška“, be to, susižavėjo Adomo Mickevičiaus ir Vladislavo
Sirokomlės darbais. Sunku įsivaizduoti, jog būsimas lietuvių tautinio atgimimo veikėjas slėpė tapatybę, o
suvokė elgęsis neteisingai tik Varšuvoje, kur išvyko studijuoti medicinos. Autobiografiniame feljetone* „Iš
mano atsiminimų keletas žodelių“ Kudirka prisipažino, jog tik pirmąkart į rankas paėmęs Basanavičiaus
redaguoto laikraščio „Aušra“ numerį jis pasijuto „didis, galingas, suprato „lietuviu esąs“. Įdomu, jog
prenumeruoti „Aušrą“ jį paskatino moksladraugis Jonas Jablonskis, vadinamas lietuvių kalbos tėvu, kuris
studijuodamas „azijinėje“ Maskvoje daug anksčiau suprato lietuvybės vertę. Tokiu būdu Vincas Kudirka
ne tik ryžosi dirbti „vardan tos Lietuvos“, kaip rašė „Tautiškoje giesmėje“, bet ir galėjo atsiskleisti kaip
kūrėjas – įkvėptas idėjos „tiesti kelius dorybės“ į Lietuvą, inicijavo nelegalaus periodinio leidinio „Varpas“
atsiradimą, kurį redagavo iki pat mirties. Jaunystėje padaryta klaida, atitolimas nuo identiteto, gimtosios
kalbos bei kultūros ne lėmė Kudirkos moralinį nuopuolį, o, priešingai, paskatino jį tobulėti ir dirbti tėvynės
labui. Tad nusižengęs individas nėra pasmerktas pražūčiai, kaip dažnai manoma, atvirkščiai – jis, įveikęs
sunkumus, gali pasiekti Olimpą.
Vidinių dramų kamuojam, išminties stokojančiam asmeniui vienintelė klaida gali reikšti visišką
pralaimėjimą – kitaip tariant, netinkamas poelgis gali būti suvoktas ne kaip galimybė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!