Ar klaidos padeda tobulėti? (V. Gėtė)

Ar klaidos padeda tobulėti?

Visi žmonės yra gimę klysti. Mes pradedame klysti jau nuo mažų dienų, nes nežinome ką kaip reikia daryti. Žmogaus klaidos gali būti įvairios, nuo melo ar grubaus žodžio iki nusikaltimo. Klaidos tai yra žmonių nuopoliai kurie gali sugriauti jo gyvenimą, arba atvirkščiai jį pagerinti, iškelti. Kai kurie žmonės stengiasi savo gyvenime nedaryti klaidų, jį nugyventi ,,tobulai’’, bet be klaidų žmogaus gyvenimas prarastu gyvenimo prasmę - jus klaidos verčia būti geresniu žmogumi, darydamas klaidas tu įgyji patirties, tobulėji morališkai ir dvasiškai.

Dalį žmonių klysti priverčia ne žmogaus instinktai, bet ir jo psichologinė būsena. Kai žmogus būna nestabilios psichinės būsenos jis daug ką gali padaryti pats to nesuvokdamas, ir tos klaidos dažniausiai būna skaudžiausios. Apie psichologinės žmogaus būsenos klaidas rašo žymus vokiečių rašytojas ir filosofas Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749 m.-1832 m.) kuris ,,Faustą’’ parašė per savo 60 gyvenimo metų. Gėtė pabaigė rašyti šią dramą būdamas 80 metų. Šios dramos pagrindinis veikėjas Faustas- mokslininkas, daktaras ir alchemikas pasižada savo sielą velniui mainais už visatos pažinimą. Faustas šį pažadą jis padaro dėlto, nes visą ką buvo galima sužinoti iš knygų, dėl to jis siekia aukštesnio pasaulio, visatos pažinimo. Faustas nori įminti paslaptis, kurių niekas negalėjo įminti. Jo sieloje ir prote vyksta tokia sumaištis, kad jis nusprendžia susidėti su Mefistofeliu (šetonu). jis mano kad tai buvo gera idėja, nor ji ir buvo tik kuriam laikui. Fausto gyvenime nusistovėja ramybė, jo gyvenimas pakrypo geraja linkme, bet neilgam kai viskas ką jis susikūrė per tą laiką sugriūna. Visos nelaimės kurios nutinka per tą laika įvyksta tik dėl to kad jis susidėjo su šetonu ir jo pažadus išpyldyti visus jo norus. Toliau jis gyvena klajodamas savo gyvenime, o kai jis šias klajones baigia pradeda dirbti meliaratoriumi. Dirbdamas jis neleidžia sau atleisti savo padarytų klaidų ir dirbdamas siekia jas atitaisyti. Po kurio laiko jis supranta kad turi gyventi kaip doras žmogus, jis atranda savo trokštamą ramybę, bei jo sielą išgelbsti Dievas, kad šio siela nepriklausytu Mefistofeliui. Ši drama parodo kad visi žmonės gali pasimokyti iš savo klaidų. ,,Per klystkelius žmogus tikrąjį kelią suranda“ Gėtė yra parašęs šioje istorijoje. Taigi galima teigti kad žmogus kuris yra padaręs klaidų, jas gali atstatyti ir tapti geresniu žmogumi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!