,,Neatimki, Dieve, iš manęs klydimo teisės“,- teigė žemininkas Vytautas Mačernis. Juk iš tiesų kiekvienas žmogus privalo klysti, kad galėtu suprasti savo neteisingus sprendimus. Kyla klausimas, ką galime išmokti iš klaidų? Manau, kad kiekvienas žmogus klysdamas tobulėja. Vieni, nusigręžę nuo savo šaknų, geba vėl susigražinti tautiškumo dvasią. O kiti, pasirinkę netinkamą gyvenimo kelią, gali išsilaisvinti atrasdami save.
Visų pirma, žmogus atitolęs nuo savo ,,tėvučių žemės“ (Maironis), supranta padaręs klaidą ir bando tapti naudingu tautai. Kartais individas pradeda slėpti savo kilmę ir jos gėdytis, bandydamas susitapatinti su kita kultūra. Panaši lemtis ištiko ir XIX amžiaus antrosios pusės realizmo atstovą Vincą Kudirką. Šiuo laikotarpiu Lietuvoje vyravo stiprios lenkėjimo apraiškos, su kuriomis susidūrė tiek pats rašytojas, tiek daugelis kitų inteligentų. Mokyklose buvo dėstoma rusiškai, tačiau mokiniai tarpusavy kalbėdavo lenkiškai, skaitė lenkų kalba parašytą literatūrą. Būtent ši kalba buvo laikoma vienintelė, kuria garbinga buvo kalbėti išsilavinusiai visuomenės daliai: ponams, dvarininkams ir kunigams. Buvo manoma, kad lietuvių kalba skirta kalbėti tik mužikams ir valstiečiams, todėl daugelis išsimokslinusių žmonių net gi pradėjo gėdytis ir bandė nuslėpti savo lietuvišką kilmę. Vincas Kudirka, bandydamas prisitaikyti, taip pat sulenkėjo (,,Tapau mat lenku ir sykiu ponu- tekau lenkiškai dvasiai“). Vėlesniais savo gyvenimo metais, po nesėkmingų studijų kunigų seminarijoje, rašytojas išvyko į Varšuvos universitetą, kur studijavo mediciną. Tačiau čia jo bendrakursius žavėjo ne jo lenkiškumas, bet būtent jo kitoniškumas bei lietuviška kilmė. Baigęs studijas, Kudirka grįžo į gimtinę, kur į jo rankas pakliuvo pirmasis ,,Aušros“ numeris. Tuomet jis suprato padaręs klaidą ir tarsi išgirdo pačią Lietuva kreipiantis į jį: ,,O tu, paklydėli, kur iki šiol buvai?“. Vėliau rašytojas aktyviai įsitraukė į tautinę veiklą, su kitais inteligentais nusprendė išleisti laikraštį ,,Varpas“, tapo jo redaktoriumi. Šis lietuviškas laikraštis skatino lietuvių tautinę savimonę, visuomenės švietimo ir darbo tėvynės labui idėjas. Kudirka taip pat atskleidė savo meilę Lietuvai ir kūryboje, parašė ,,Tautišką giesmę“, kūrė eiles. Eilėraštyje ,,Labora“...
Šį darbą sudaro 911 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!