Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (100-uko rašinys)

užgniaužta jaudulio, spurdesys pilve, šiluma. Jausmai praneša, kad viltis dar gyva. Meilė, į kurią negali atsakyti.
(klausimas „Kodėl?“). Klausimo išvengiama tik į jį atsakius arba staiga suvokus, kad atsakymas net nereikalingas. Tokio
stebuklo priežastimi tampa meilė, saldinanti beprasmybę. Šio modelio prototipą primena paveikslas: juodi plaukai,
įstrižos akys, nežymi šypsena, ironiškas žvilgsnis. Tad uždekime rankoje elegantiškai laikomą cigaretę. Antanas Škėma
– XX a. modernistas, katastrofų literatūros atstovas, taip pat ir vienas svarbiausių lietuvių egzodo literatūros atstovų,
rašęs pjeses, poeziją, reikšmingiausias romanas – „Balta drobulė“. Romano veikėjas – absurdo žmogus. Šizofrenija,
pirštinės, dengiančios senelės dovanotą žiedą iš 1863 m. sukilimo, keltuvininko uniforma, sienos, lankytojai, mygtukai
(1–18) prieš nenutylančią, neramią sielą, vis atsimušančią į vieną ar kitą keltuvo kampą, epizodiškai grįžtančią į realybę
(juk reikia maloniai nusišypsoti, įsitempti, elegantiškai aptarnauti viešbučio žmones – atlikti pareigas, slypinčias
numeryje 87). Tai – esamasis laikas, tai – absurdas. Lygiagrečiai – sielos erdvės, sielos labirintai, išsigelbėjimas –
„Užrašai iš Antano Garšvos atsiminimų“. Gyvenimas slypi praeityje. Kuo tikėti, kaip pasaulis ir Dievas tėra mašina*
(„Deus ex machina“), o pats Garšva – sraigtas, priverčiantis sistemą veikti? Atsakymas – meilė kitam. Meilės išjungia
traukos jėgą, kad Sizifas atsikvėptų ir vėl įgautų jėgų. Meilė apsuka Žemę Heraklito rankose, meilė suteikia pakeleivį
Orfėjui žengiant Hado karalyste. Meilė, Antano Garšvos gyvenime skambanti valso tempu („Ele-na, Ele-na, Ele-na“),
meilė, sušildanti kojų ir rankų pirštus, sužibanti žiedu ir vagonu Queens aikštėje. Ja prasideda Garšvos liga, ja palaikoma
dabartis, jos lydimas Garšva ir išprotėja – belaukdamas Elenos. Meilės istorija, kuriai nelemta išsipildyti. Cigaretę
užpučia garso bangos, vejančios „Zoori“ klyksmą. A. Škėmos paveikslas ištuštėja, priartėjus girdėti aidas – laukimas,
liga, tėvo, motinos, trijų svarbiausių moterų vardai, Dievas ir vyšnios. Elenos venomis tvinksėjusi mėlyna viltis –
„Zoori“.
Mylėti svarbiau. Meilė suteikia jėgų kovoje, meilė iššaukia stiprybę. Teigdami, kad dviejų pasaulių (buitiškojo
ir dvasiškojo) sankirta kartais neįmanoma, tačiau yra privaloma, apibūdintume menininko, priversto prisitaikyti prie
politinės santvarkos, būtį. Tai, remiantis Albero Kamiu formuluote, taip pat yra absurdas (neįmanomas, iracionalus
dviejų šalių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!