Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (J. Kunčinas, M. Katiliškis)

Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (J. Kunčinas, M. Katiliškis) Meilė- vienas gražiausių, nuostabiausių jausmų, kurį patiria žmogus. Pasak Antuano de Sent Egziuperi, meilė- tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. Turbūt nerasime pasaulyje individo, kuris netrokšta mylėti bei būti mylimas. Juk anot XIXa. pab. - XXa. pr. rašytojos, labdarės Šatrijos Raganos, kuo daugiau žmogus jaučia, tuo didesnis jis žmogus. Meilė padeda jaustis laimingu, skatina daryti gerus darbus dėl mylimo žmogaus, aukotis. Meilė tarsi suteikia žmogui sparnus. Ją patyręs individas pamiršta visas negandas, skaudžius, nemalonius potyrius bei kitas problemas. Vienais atvejais meilę patiriančiam žmogui ji padeda nepalūžti sunkiose situacijose, o kitais atvejais, mylintis žmogus kovoja už savo meilę. Tad kyla klausimas: ar svarbiau mylėti, ar būti mylimam? Visų pirma, mylimam žmogui meilė padeda nepalūžti sunkiose gyvenimo situacijose. Šalia savęs turėdami mylimą žmogų, visuomet jaučiamės saugesni, tai tampa mūsų moraline bei dvasine atrama. Jausdami kito žmogaus buvimą, palaikymą, atjautą, nebe taip sureikšminame problemas, nemalonumus. Tai padeda į pasaulį žvelgti kitomis akimis ir atrasti jame teigiamų dalykų. Puikus pavyzdys yra postmodernizmo poeto, rašytojo, publicisto J. Kunčino romanas „Tūla“ . Savo kūryboje, kaip ir šiame kūrinyje poetas pavaizdavo žmogaus situacijos dramatizmą totalitarinėje visuomenėje. Romanas turi daug autobiografinių bruožų. Pats autorius, kaip ir pagrindinis kūrinio veikėjas pasižymėjo bohemišku gyvenimo būdu, sunkiai pritapo prie sovietinės sistemos. Romano įvykių centre- meilė tarp dviejų veikėjų- valkatos ir Tūlos. Valkata be vardo, tik „aš“, neturintis nuolatinio darbo ir gyvenamosios vietos. Tūla taip pat valkata, neturinti namų, meninkė. Abu šie veikėjai yra nepritapėliai, bandantys ištrūkti iš totalitarinės sistemos (režimo). Jie atsitiktinai susitinka kavinėje ir iš karto pajunta sielų artumą: „Buvom tik kažkur pasimetę...Dabar štai susiradom- pasakė ji užėjusiam broliui.“ Pats pasakotojas pripažįsta, kad ši moteris jam ypatinga, jį žavi: „Juk tai ji privertė mane atsispirti kojom nuo dumblino dugno, pasipurtyti ir bent apsidairyti aplinkui.“ Veikėjų bendravimas truko tik savaitę, tačiau meilė, kurią valkata jaučia Tūlai leido nepražūti. Ji jam tapo atrama žiauriame, nukrypusiame nuo moralinių normų pasaulyje, gražiausiu jo gyvenimo prisiminimu. Tarpusavyje valkata ir Tūla pajuto ypatingą ryšį. Jų meilę galima vadinti romantiška, nes ji spontaniška, trumpalaikė, padedanti užmiršti aplinkui supantį žiaurų pasaulį. Nors šių veikėjų meilė truko visai neilgai, tačiau tuo metu ji tapo priežastimi, padėjusi valkatai išgyventi nepritapėlio visuomenėje vaidmenį. Iki tol neužmezgęs artimo ryšio su aplinkiniais atramą atranda buvime su Tūla. Taigi galima įžvelgti, jog meilė abiems veikėjams suteikė saugumo jausmą. Apibendrindama galiu teigti, kad meilė, nesvarbu kiek laiko ji trunka, tampa atrama žiauriame pasaulyje ir leidžia nepalūžti sunkiose gyvenimo situacijose. Kita vertus, mylintis individas kovoja dėl savo meilės. Turbūt natūralu ir kiekvienam savaime suprantama, jog kai mylime, labai branginame tą žmogų. Jis tampa didžiausiu mūsų prioritetu. Noras būti su mylimu žmogumi tampa nevaldomas. Panašią situaciją galime įžvelgti XXa. vid. poeto, eseisto, prozininko M. Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Kūrinyje susipina kaimo, santykio tarp gamtos ir žmogaus temos. Autorius nori pabrėžti ne tik kaimo žmogaus rūpesčius, tačiau ir akcentuoti žmogaus prigimtį ir nenumalšinamą asmeninės laimės troškimą. Romane vyrauja meilės trikampis, tačiau pagrindinė ir reikšmingiausia pora yra Tilius ir Monika. Meilė tarp jų aistringa, gaivališka, sunkiai suvaldoma. Nors jie myli slapta, tačiau tai tik sustiprina abipusį ryšį. Jų meilė pavojinga, nes Monika yra ištekėjusi, o Tilius įsipareigojęs Agnei, tačiau tai jų nesustabdo, priešingai- tai meilei suteikia pikantiškumo. Abu veikėjai, valdomi aistrų, nevengia susitikimų ir kiek įmanoma kovoja už kiekvieną minutę, praleistą kartu. „Meilė – laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!