Svarbiau mylėti ar būti mylimam? Anot vieno lietuvių filosofo Juozo Girniaus: ,,Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą”. Ir iš tiesų meilė - tai jausmas be kurio pasaulis būtų pilkas ir tamsus. Juk meilė turi viską apglėbiančias rankas ir mažus sparnelius su kuriais žmogus gali skristi taip toli kaip tik nori, nes meilė pakylėja ir suteikia pilkai ir sunkiai kasdienybei spalvas, ir tikriausiai neatsirastų žmogaus, kuris nebūtų pažinęs meilės jausmo, tačiau kiekvienam individui šis nuostabus jausmas suteikia vis kitokias gyvenimo spalvas. Todėl nenuostabu, kad jau nuo seniausių laikų žymiausi filosofai ir poetai bandė paaiškinti meilės sampratą ir atsakyti į klausimą: svarbiau mylėti ar būti mylimam? Juk kartais meilės jausmas pažadina žmogaus gaivališką prigimtį ir jis ryžtasi aukotis dėl mylimo žmogaus, tačiau kitais atvejais meilė padeda individui nedegraduoti ir išgyventi sunkias situacijas. Visų pirma, meilės jausmas sužadina gaivališką žmogaus prigimtį, skatina aukotis dėl kito. Kartais meilė gali būti pražūtinga, ji užvaldo protą ir jausmus. Mylintis žmogus dažnai įgauna drąsos ir ryžto,todėl šie jausmai dažnai skatina jį aukotis dėl mylimo žmogaus ir visais įmanomais būdais jį apginti. Tokia meilė ne retai būna valdoma gaivališkos aistros ir nenumalšinamo geismo jausmo. Būtent tokius jausmus tarp individų aprašo ir XX a. pabaigos, egzodo rašytojas, egzistencialistas Marius Katiliškis romane ,,Miškais ateina ruduo”. Romanas buvo sukurtas per šešias savaites ir parašytas ezopine kalba, jame daug užmaskuotų minčių, alegorinių pasisakymų. Jis apima vienos vasaros įvykius miškų apsuptame modernėjančiame nepriklausomos Lietuvos kaime. Marius Katiliškis vaizduoja netradicinį lietuvos kaimą, daugiau dėmesio skiria į jo gyventojų vidinį pasaulį, emocijas, jausmus ir vertybes. Autorius aprašo net kelis susipinančius meilės trikampius, vieni jų pagrįsti šiltais ir maloniais jausmais, o kiti gaivališka aistra ir geismu. Pagrindinis romano veikėjas Tilius trokšdamas asmeninės laimės ir geresnio gyvenimo, atvyksta į kaimą, kur susipažįsta su jausminga ir švelnia svajotoja Agne. Tarp jaunuolių įsiplieskia ypatingas meilės ryšys, jiedu jaučiasi kaip du įsimylėję vaikai. Todėl netrukus jauni žmonės žengia į suaugusių pasaulį atlikdami lytinį aktą, kurį autorius perteikė išsamiai, leisdamas skaitytojui suprasti, kad tai natūralus ir negėdingas dalykas. Nenuostabu, kad šis aprašytas lytinis aktas yra prilyginamas audros šėlsmui: „Siaubi tyla ir troški tamsa, teskrodžiama uodo zyzimo, juos įsuko savo pragaištingan sūkurin, ir jie spaudėsi arčiau vienas kito, ieškodami išsigelbėjimo ir paguodos tik savo tarpe ir iš savęs”. Tačiau nors abu ir jaučia didelį seksualinį potraukį ir aistrą, jų meilė ilgai netrunka. Po nepamirštamos nakties su Agne Tiliui galvoje sukasi keistos mintys ir jis nepajėgia susitelkti ir atgaivinti paprastos akimirkos, nes jį traukia ten kur jo jau laukia naujas ir išsiilgęs meilės objektas, ištekėjusi moteris - Monika Doveikienė. Tilius įskaudiną Agnę, tačiau nemėgina priešinties šiems naujiems, slaptai užsimezgusiems jausmams tarp jo ir Monikos. Nuolatinis slapstymasis ir baimė būti užtiktiems suteikia jų santykiams daugiau aistros ir pikantiškumo. Impulsyvioji Monika, kitaip nei Agnė, sužadina Tiliuje nesuvaldomą jėgą ir aistrą, jų meilė tarsi gaisras, kurio niekas negali užgesinti. Abu veikėjus sieja gaivališki jausmai ir geismas, ypatingas meilės ryšys, kuris sujungia juos amžiams. Vaikinas tampa visiškai priklausomas nuo Monikos, jis nebegali įsivaizduoti tolesnio gyvenimo be jos. Tačiau, dėja visa ši ypatingos ir nevaldomos meilės istorija baigiasi, kai apie ją sužino Monikos vyras Petras Doveika. Pažemintas ir sumenkintas vyras imasi keršto, jis bando nušauti savo žmoną, tačiau Tiliaus meilė Monikai ir baimė ją prarasti priverčia jauną vaikiną pasiaukoti dėl mylimo žmogaus. Tilius užstoja Monika nuo kulkos, apsaugo ją nuo tragiško likimo, nes jo meilė ir jausmai Monikai yra tikri ir ypatingi. Juk, pasak kinų filosofo LoaDzi iš visų aistrų meilė yra stipriausia, nes tuo pačiu metu užgriebia protą, širdį ir jausmus. Todėl, nors Tiliaus ir Monikos meilė truko neilgai, tačiau ji buvo aistringa, padedanti užsimiršti aplinkui supančius rūpesčius, o svarbiausia tai, kad abu veikėjai vienas kitam suteikė pilnavertiškumo? jausmą ir malonumus, kurių buvo sunku išsižadėti. Taigi, manau drąsiai galima teigti, kad kartais tikra ir ypatinga meilė sužadina žmoguje gaivališką prigimti ir priverčia jį pasiaukoti dėl kito. Kita vertus, ne visada meilė gali būti pražūtinga, valdoma geismo ir nenumalšinamų aistrų. Kitais atvejais, šilti ir romantiški jausmai padeda individui išgyventi sunkias ir absurdiškas situacijas bei suteikia jo gyvenimui prasmę. Anot amerikiečių rašytojo, žurnalisto F. Džounso:,,Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis.” Ir iš tiesų, meilė daro pasaulį gražesne ir šiltesne vieta, kur mylėdami žmonės pamiršta rūpesčius ir jaučiasi saugesni. Šis nuostabus jausmas padeda kovoti su negailėstinga ir absurdiška realybe. Puikus pavyzdys postmodernizmo rašytojo, poeto, publicisto J. Kunčino romanas ,,Tūla”. Tai pasakojimas turintis autobiografinių bruožų, atskleidžiantis vienos savaitės meilės istoriją. Pats autorius, kaip ir pagrindinis romano veikėjas protestavo prieš sovietinę santvarką, pasižymėjo bohemietišku gyvenimo būdu. Savo kūryboje J. Kunčinas vaizdavo žmogaus situacijos dramatizmą totalitarinėje visuomenėje. Todėl pagrindinio veikėjo valkatavimas tai savotiškas protestas prieš sistemą iš kurios neįmanoma ištrūkti. Kad lengviau ištvertų absurdišką sistemos realybę ir sunkų valkatos gyvenimą, pagrindinis romano veikėjas nuolat geria. Alkoholis - neatsiejama jo gyvenimo dalis. Valkata neturi ne tik darbo ar nuolatinės gyvenamosios vietos, bet ir vardo, jis yra tiesiog ,,aš”. Tačiau tai, kad veikėjas nepražūsta šioje žiauroje totalitarinėje visuomenėje lemia jo meilė atsitiktinai kavinėje sutiktai merginai Tūlai. Nenuostabu, kad Tūla taip pat valkata, menininkė, nepritapėlė. Tačiau tai ir sieja abu veikėjus, jie iš karto pajuto sielų artumą: ,,Buvom tik kažkur pasimetę… Dabar štai suradom
Šį darbą sudaro 1137 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!