Ar dora prisidengti kauke? (Mykolaitis-Putinas, Savickis)

Nuo pasaulio sukūrimo laikų žinoma, jog žmogaus prigimtis yra nuodėminga. Seniausi Antikos mitai pasakoja apie gėrio ir blogio kovą, viduramžiais atsiranda „erezijos“ sąvoka ir mokslo žmonės prilyginami nusikaltėliams – jie slapstosi, apsimetinėja dėl aukštesnių gyvenimo tikslų. O šiandien, kada visas pasaulis priklauso kūrybinei visuomenei, individas neįsivaizduoja savęs be kaukės, leidžiančios pritapti, įsilieti į būrį. Žmogaus gyvenimas tampa teatru, susikurtas vaidmuo – visuomenės naro kostiumu. Kiekvienas, siekiantis išlikti ir susiformuoti sau kuo geresnę būtį, yra priverstas tapti aktoriumi.
Kaukė – pasalūniško žmogaus įrankis tikslui pasiekti. Dažnai gyvenimo taisyklės neleidžia parodyti tikrojo veido ir individas yra priverstas slėpti savąjį „aš“, norėdamas įgyvendinti siekius, kurti sau patogų pasaulį. Būtent tokią aplinką formuoja J. Savickio novelių veikėjai. Vienoje jų („Ad astra“) vaizduojamas šuns skandinimas. Ūkininkas užsideda kaukę, kad priviliotų kartu eiti ir augintinį, nors kelionės tikslas – keturkojo mirtis. Šeimininko veidmainystė slepia ne tik visuomenės dehumanizacijos procesą, bet atsiskleidžia ir pagrindinio veikėjo vertybės – jam nesuprantamas žmogiškumas, ištikimybės ir draugystės svarba. Užsidėta kaukė – dvasinio nuopuolio simbolis. Neišprusimas ir vidinio pasaulio sustabarėjimas paslepia tikrąjį „aš“. Nors ne visada individas pasiduoda nehumaniškiems poreikiams. Pavyzdžiui, Sofoklio dramos „Antigonė“ pagrindinės veikėjos tikslas – palaidoti brolį. Ji nesistengia apsimesti kitokia, kovoja su Kreontu, įrodinėja savo tiesas, elgesiu (laidoja brolį) ir žodžiais (ginčas su valdovu) gindama dievų siųstus įstatymus. Antigonė parodo, jog žmogui nebūtina kaukė, norint laikytis įsitikinimų. Ji lieka ištikima principams, prigimčiai, vadinasi, netampa ir teatro pasaulio įkaite. Taigi kaukė – būdas pasiekti tikslą, tačiau žmogus privalo suvokti, kad tikrasis jo veidas daug vertingesnis, nes apsimetinėjimas prilygsta doros nebuvimui ir rodo dvasinį nuopuolį.
Savojo „aš“ slėpimo priežastis – kitų laimė, todėl kaukė gali tapti aukojimosi įvaizdžiu. Individas, kuris mano esąs visuomenės dalis, visada atkreips dėmesį į jos poreikius, ieškodamas būties pilnatvės. Tai kelia daug kančių, bet parodo ir altruizmą. Vinco Mykolaičio – Putino psichologinio intelektualinio romano „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!