Apmokestinimo teoriniai pagrindai konspektas

Apie mokesčius plačiai ir įvairiai kalbama nuo seniausių laikų. Patys seniausi apmokestinimo faktai istorijoje užfiksuoti molinėse lentelėse, rastose atliekant kasinėjimus Lagašo mieste, valstybėje, kuri gyvavo prieš šešis tūkstančius metų.
Visuotiniai mokesčiai paplito 15-16 am., kai Europos valstybėse prasidėjo politinės valdžios centralizavimas, pareikalavęs didelių išlaidų armijai, karaliaus rūmams, valstybiniams aparatui. Siekiant minėtąsias išlaidas padengti, buvo ieškoma naujų valstybės pajamų šaltinių ir mėginama juos pagrįsti.
17- a antroji pusė iki 18 am pabaigos – intensyvus apmokestinimo principų kūrimas. Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Italijos (Ž.Bodenas, A.Rišelje, Msulis, A.Monkretjenas ir kiti) ir kitų šalių mokslininkai plėtojo mokestinio teisingumo idėjas.
Kitas apmokestinimo nagrinėjimo etapas prasidėjo 18 a. pabajgoje-19 am. pradžioje. Šiame etape į mokestį buvo žiūrima kaip į atlyginimą už valstybės teikiamas paslaugas.
19 a. pabaigoje mokesčiai virto teisine mokėjimo prievole, renkama būtiniems visuomenės reikalams, ir praktiškai šia prasme išliko iki mūsų dienų.
1. Mokesčiai – apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas.
2. Mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė.
3. Mokesčiai –pajamų išlyginimo įrankis.
Teorijos „Mokesčiai – apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas‘ šalininkai įrodinėja, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas už šalies vyriausybės politinę, ekonominę bei socialinę veiklą. Šios teorijos pradininkai A.Smitas ir D.Rikardas. Įsitvirtinant rinkos santykiams, valstybės teikiamų paslaugų ir mokesčių už jas teorija buvo papildyta, pasidarė sudėtingesnė. Po antrojo pasaulinio karo ja propagavo Dž. Bjukanenas, Dž.Hiksas, kiti ekonomistai. Jie manė, kad valstybė įgyvendina savo politiką, atsižvelgdama į visų gyventojų interesus, o mokesčiai yra kaina už vyriausybės veiklą, vidinę ramybę ir saugumo garantiją.
Plėtojantis rinkos santykiams ir vystantis ekonominėms valstybės funkcijoms, atsirado teorija Mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė. Ji pateisina apmokestinimo netolygumą ir siekia mokestinėmis priemonėmis spartinti ekonominį augimą bei pertvarkyti visuomeninės gamybos struktūrą. Šios teorijos pradininko anglų ekonomisto Dž. Keinso iškeltos koncepcijos esmė – iš valstybės biudžeto kompensuoti kiekvieną gyventojų mokios paklausos trūkumą, taip pat sąmoningai riboti gaminių reprodukciją. Daugelis šios teorijos bei jos atmainų šalininkai įrodinėja, jog veiksminga ekonomikos stabilizavimo ir skatinimo priemonė yra pelno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!