Apie Maironį ir Biliūną

1894 – 1904 m. spaudos draudimo metai Namų darbas pirmadieniui. Satyros SKAUSMO BALSAS ir MANO MOKSLADRAUGIAMS analizė (5 klausimai 233psl.)  1. Žmones vadina apakusiais ir neatitikimą apibūdina tokiais vaizdais: „Apakę¡ Savo kelią matot tarp rožių, pokylių, juokų¡../ O nelaimingi, supratot, jog žemė – tai šalis vergų¡“. 2.Kalbantįjį piktina žmonių tinginystė ir neužsidegimas veikti. Materialūs dalykai persvėrė dvasinius, nieko nedarydami sugeba kitą peikt ,,O dabar? Nebe taip!.. Vyrai sveiko jau proto/ Turi Saliūnus aukštus! Ko reikia?!/ Neišriš be naudos kapšo, rubliais kuproto!/ Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!”. Pyksta, kad žmonės išsižadėjo kovos už Lietuvą, jos laisvę, dėl materialių dalykų. 3. Pašiepiama, tai jog visur žmonės ieško naudos: „Neišriš be naudos kapšo, rubliais kuproto!“ Taip pat, kad jie viską turi, yra pasipūtę: „Važinėjas po vaišes kaštanais;/ Prieš jaunimą nauda pasipūtę didžiuojas,/ Jį vadina „gudriai“ litvomanais.“ Pašiepia, tai, jog jie kaip kokie karaliai: „Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!“ 4. Žmogų saugo nuo baisaus sąstingio jo neišpuikimas, darbas, neišlepimas, pažadų laikymasis: „Kai nuo darbų – vargų išbalę,/ gal miršta kur draugai!...“ „Kur šventą ugnį tą padėjot/ Ir tuos sumanymus plačius?“ „Savo kelią matot/ Tarp rožių, pokylių, juokų!... 5. Kalbėtojas gina dvasines vertybes ir niekina materialines. Teigia, jog buvo daug geriau kai žmonės buvo pasiryžę viskam dėl gerovės, o dabar tenkinasi tuo, ką gauna ir nieko daugiau nesiekia. ,,Žinau, dabar jums daug nereikia:/ Pavalgius atislio saldaus;/ Ir, nieko pikto kaip neveikę,/ Kai mirsite, tikitės Dangaus.‘‘ Eilėraščio analizė „Skausmo balsas“ Lyrinis subjektas – poetas, apie meilę jis rašė „saldžiai“, tačiau atėjo diena, kai meilės vietą užima rūstybė („Gana svajojus¡ Meilės vietą/ Užims rūstybės skaudulys¡../ Prašneks žaibais¡.. Bet širdį kietą/ Vargiai pajudins, atgaivins...“). Lyrinis subjektas kreipisi į jaunus žmones, kurie gyvena savo malonumui, yra išlepę, abejingi viskam, visiškai nekovoja už tėvynės laisvę („O jūs, kurie taip daug žadėjot/ Ir norus skelbėte gražius,/ Kur šventą ugnį tą padėjot/ Ir tuos sumanymus plačius?“). Baisiausias žmogus – abejingas. Tas kuris mato, kad yra didžiulė neteisybė ir nieko dėl to nedaro („Apakę¡ Savo kelią matot/ Tarp rožių, pokylių, juokų¡../ O nelaimingi, nesupratot, ž/ Jog tikra žemė – tai šalis vargų¡“). Kaip jaučiasi, dėl ko išgyvena, ką teigia šių eilėraščių žmogus?  1VAKARAS ANT EŽERO KETURIŲ KANTONŲ     Maironis jaučiasi išsiilgęs savo tėvynės. Tik būdamas toli nuo jos, supranta, kokia ji graži ir brangi. 7-9 strofose, realistiškai ir šiltai prisimena tėvynę, o pabaigoje – jaunystės laikus. Vyrauja liūdna nuotaika, bet kai pradeda   pasakoti apie savo tėvynę, ji keičiasi ir tampa pakilesnė, džiaugsmingesnė.  Dėl ko išgyvena. Eilėraščio žmogus išgyvena gailestį, kad jaunystė jau prabėgo ir nebėra kaip laiko atsukti atgal, pirmose posmuose rašoma kaip jis plaukdamas pro Dubysos upę pritrūksta žodžių apsakyti gamtos grožiui ir  po ilgos pauzės jis sako: ,, Ko, ašarėle, ko tu per skruostą,/Kaip perlas, riedi?”. Ašaros išduoda jo neviltį ir susitaikymą, kad niekada nebebus taip, kaip buvo kadaise.  2IŠNYKSIU KAIP DŪMAS  Iš daug eilėraštyje esančių retorinių klausimų ir sušukimų suprantame, jog lyrinis subjektas (poetas) jaučiasi nusiminęs, nusivylęs, kad viskas yra laikina, neišlieka kovojusiųjų už savo tėvynę (,,Kur Sardės? Atėnai? Ar Rymo garsaus / Kur vyrai ar jų veikalai?“). L.  s. išgyvena, kad jam mirus, jo taip pat niekas nebeprisimins („Išnyksiu kaip dūmas,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!