Apie kokias paauglių problemas kalbama literatūroje? Kalba

Apie kokias paauglių problemas kalbama literatūroje?

Paauglystė - tai nuostabus kiekvieno žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusio žmogaus. Etapas, kai prasideda vaikų brendimas, naujas pasaulio pažinimas, keičiasi draugų ratas, santykiai su tėvais ir aplinkiniais, be to pirmosios meilės patirtis. Būtent tada vaikai tampa paaugliais, kai susiduria su pirmomis savo problemomis ir išmoksta jų spręsti. Tad nenuostabu, kad ir literatūroje yra itin daug rašoma apie tam tikras paauglių gyvenimo problemas, su kuriomis rašytojai iš anksto stengiasi supažindinti paauglius, tikėtina, taip stengiantis juos ko nors išmokyti ar apsaugoti nuo nežinomybės.

Viena dažniausiai pasitaikančių problemų paauglystėje yra santykiai su tėvais, nes jie vaidina pagrindinį vaidmenį savo vaiko gyvenime, daro didelę įtaką jų raidai ir asmenybės formavimuisi. Dėl to kiekvienam žmogui ir paaugliui svarbu, kad juos palaikytų artimieji žmonės, o svarbiausia - tėvai. Analizuojant lietuvių literatūrą apie paauglių problemas, galima rasti tokių populiarių kūrinių kaip “Meilė, džiazas ir velnias” rašytojo Juozas Grušas. Drama buvo parašyta 1967 metais, tačiau svarstomos problemos išlieka aktualios iki šiol. Rašytojas kūrinyje mąsto apie amžinus paauglių problemas, tokias kaip: pirmoji meilė, santykiai su tėvais ir aplinkiniais, žmogaus gėris ir blogis, nužmogėjimo priežastis. Pasižiūrėkime, kodėl vyksta tėvų ir vaikų konfliktas. Dramoje pasakojama apie 4 jaunuolius – Andrių, Luką, Julių ir Beatričę. Jie visi neturi motinų, nežino, kas yra tėvų meilė ir palaikymas, našlaičiai, išmesti į gyvenimą be supratimo kaip gyventi. Jų gyvenimas susidėda iš vagysčių, alkoholio, šokių ir džiazo, jie prarado gyvenimo vertę, tačiau motinos idėja iškelta virš laikinumo, kuri tapo kaip iliuzija, sapnas. Vienas konfliktiškiausių veikėjų yra Andrius, išaugęs bedvasinėje aplinkoje, be tautinių ir dorovinių idealų, be religijos, kultūros, šimtmečiais kurtų humanistinių tradicijų. Jaunuolis stoja prieš tėvą – teisingumo organų darbuotoją. Andrius atmeta vyresniosios kartos argumentus apie duonos uždirbimą, šviesios ateities perspektyvas ir pripažįsta tik jėgos kultą, kur galima atimti nuo žmogaus, išprievartauti, nužudyti. Tokių pavyzdžių matome, kad jaunuolis augo gatvėje, kur turėjo išgyventi. Be to jo gyvenime tėvų nebuvo, neturėjo tikros šeimos pavyzdžio ir tai liko tik svajonę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!