„Anykščių šilelio“ analizė

Grybai: Voveruškos, Sarmatlyvai, Kiauliabudės, Ūmedės, Kazlėkai, Lepšiai, Pievagrybiai, Musmėrės.
Augalai: Pušys, Samanos, Uoguenojei, Serbentai, Eglės, Žolynai, Epušė, Dobilas, Ramunėlė, Čiobrelis, Krūmai, Alksniai, Juodasis ir Raudonasis serbentai, Putinas, Berželiai, Ąžuolai, Uosiai, Žaltienė, Gluosnis, Blendis, Kriaušė, Obelis, Sedulė, Vikšna, Šaltekšniai, Nendrės.
Gyvūnai: Vilkas, Lapė, Barsukas, Stirna, Voverytė, Širmonėlis, Kiaunė, Musės, Sliekai, Kiškiai.
Paukščiai: Žasis, Genelis, Perkūno oželis, Gegutė, Volungė, Tilvikas, Dagiliai, Pečelandos, Strazdeliai, Čižylos, Kėkštai, Šarkos.
Žmogus nuo pirmųjų žingsnių daro įtaką gyvenamajai aplinkai. Šį reiškinys puikiai atsispindi Antano Baranausko ,,Anykščių Šilelis“.
Antanas Baranauskas atskleidžia, žmogaus ir gamtos tarpusavio santyki. Kūrinyje parodoma žmogaus sampratos raida apie gamtą, jos pritaikymą kasdieniniame gyvenimę.
Nors pagoniškojoje Lietuvoje žmonės su Šventais miškais turėjo religinį sąryši ir miškus itin tausojo.
,,Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę. Gyvendami vienybėj, dievaičiams intikę, Kurie daugal paminklų po miškus palikę.’’
Bet Jogailos laikais įvedus į lietuvą krikščiomybę ir bandant išnaikinti politeistinį tikėjimą, šventus miškus, aukurus pradėta kirsti ir naikinti.
,,Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti.Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė,’’
Lietuviai saikingai naudojosi miško suteiktomis ir dovanotomis, gėrybėmis
,,Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs. ‘’ ,,Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo, Ir nei šakelės esą dykai124 nepražuvo: ‘’ ,,Ir neprietelių135 mušti griūdamas padėjęs; “
1845m. Anykyčių šilelis buvo nusavintas ir išparduotas beveik veltui. 1852m. Poetas pats nuvažiavo į Kauną, nuvežti surinktus anykštėnų skundus dėl beržyno nusavinimo.
Beržynas nesaikingai imtas kirsti dėl didelio vargo, nepritekliaus. Vėliau slenkant kartoms buvo bandoma iš jo pasipelnyti lėbavimui, kol visai nieko nebeliko.
„Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę.“ „Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!“ Su ašarom pirmieji truputį praskynę, Vaitodami jų vaikai teip gynę tėvynę; Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję, Po keturias dešimtis vežimų pardavę, “
Lietuviai laiku supratę kokius nuostolius padarę miškui. Pajutę, kad be miško teikiamo atsipaliadavimo ir gėrio nebemiela gyventi. Atlaisvino užsėtas dirvas ir pradėjo mišką atsodinti su kaupu.
„Dažnai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!