„Anykščių šilelio“ I dalis

 „Anykščių šilelio“ I dalis 1.1. Nurašykite epitetą, kuriuo apibūdinamas miškas pirmoje ištraukos eilutėje. Paaiškinkite jo prasmę. Baltasai - šviesus miškas, nes jame yra daug pušų. 2 taškai 1.2. Nurodykite, kuris žymus liaudies kūrinys minimas pirmos ištraukos pradžioje. Atsakymą pagrįskite citata. Įvardykite, kurį romantizmo bruožą tai atspindi. Pasaka “Eglė žalčių karalienė”. “Kožnoj klaiką nekantrios žalktyčios atrandi. Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, Lyg tartum čia žalktienė patį apraudojo, Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo” Tai parodo romantizmo bruožą - žavėsi liaudies kūryba. 3 taškai 1.3. Įvardykite, kurio žanro liaudies kūrinys minimas šioje citatoje: „Savo seserį skundžia liekna sedulėlė.“ Remdamiesi kultūriniu kontekstu įrodykite, kad šis kūrinys atspindi romantinę pasaulėjautą. Pasaka - pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. Gamta yra paslaptinga, šventa, turinti ryšį su žmogumi, dėl to ir žmogaus siela šiame kūrinyje įsikūnija į medį. 2 taškai 1.4. Parašykite, ką žmonėms teikia giria. Įvardykite dar bent vieną kitos kultūros epochos kūrinį, kuriame būtų rašoma apie miško teikiamas žmogui gėrybes. Nurodykite jo autorių ir kultūros epochą, kuriai kūrinys priskiriamas. Giria teikia grožį, harmoniją. Husovianas „Giesmė apie stumbrą“ 3 taškai 1.5. Įvardykite, kuri meninės raiškos priemonė yra šie žodžiai: „žiedų varške šakos obelų pražyla<...>“ Nusakykite, kokį požiūrį į gamtą ji atspindi. Metafora. Ji atspindi tai, kad gamta yra gyva. 2 taškai 1.6. Nurodykite, kurie metų laikai paminimi pirmoje ištraukoje apdainuojant šilelio grožį. Visi keturi metų laikai. 1 taškas 1.7. Nurašykite žodžius, kuriais apibūdinamos pušys. Įvardykite, kuri tai meninės raiškos priemonė. Remdamiesi kūrybos kontekstu nurodykite, iš ko poetas išgirdo posakį „liemuo liemenį plaka“. Pušys - nesurokuotos, tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos. Meninė raiškos priemonė - epitetai. Šį posakį poetas išgirdo iš savo tėvo. 3 taškai 1.8. Nusakykite, kokius ypatingus pojūčius pasakotojas išgyvena regėdamas vidurnakčio vaizdą ir kokią jo refleksiją tai sukelia. Nurašykite ir įvardykite dvi vaizdingiausias tai atskleidžiančias meninės raiškos priemones. Pasakotojas jaučia didelį malonumą. Jis girdi kaip pumpurai kraunasi, medžiai kalba šventa kalba, žvaigždės plevena, rasa krinta. Jo sukeliama refleksija yra, kad jo siela su malda kyla į dangų. “širdyj visos pajautos nutilsta” – personifikacija. “Žvaigždelės plevena” – metafora. 5 taškai 1.9. Charakterizuokite pasakotoją – įvardykite ne mažiau negu keturis jo bruožus. Įrodykite, kad jis – romantinės pasaulėjautos asmenybė. Argumentuokite remdamiesi tekstu ir kultūriniu kontekstu. Pasakotojas lakios vaizduotės – romantiku epochoje labai vertinama vaizduotė. Jis jaučia, susitapatina su gamta – romantikams gamta yra šventa/brangi. Jis labai emocingas/prijaučiantis – romantikai žavėjosi stiprių jausmų asmenybėmis. 4 taškai 1.10. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad kūrinyje kuriamas romantinis peizažas. Pateikite bent tris skirtingus argumentus (turinio, stiliaus ir kt.). Peizažas yra perteikiamas pasakotojo akimis/jis regimas jo vaizduotėje. Epitetai, giesmė. 3 taškai LYGINAMOJI „Pono Tado“ ir „Anykščių šilelio“ TEKSTŲ ANALIZĖ 1.1. Apibūdinkite pasakotojo santykį su vaizduojamuoju objektu. Remdamiesi kūrybos kontekstu paaiškinkite kodėl santykis būtent toks, nurodykite skirtumus. Atsakymą pagrįskite dviem citatomis iš kiekvienos ištraukos. Pono Tado“ pasakotojo santykis - rimtesnis, o „Anykščių šilelio“ emocingesnis. „Pono Tado“ pasakotojas - bajoras, o A. Baranausko poemos pasakotojas – liaudis. Skiriasi pasakotojų auklėjimas/augimo sąlygos, pasaulėjauta. “Spalvingos ūmėdės bekyšą prie lazdyno/ Lyg taurės kupinos įvairiaspalvio vyno; Čia tauriabudės stiebias kaip liekni stikleliai.” - A. Mickevičius “kiauliabudės pūpso lyg pievos kimšotos; kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako” - A. Baranauskas 4 taškai 1.2. Abiejų ištraukų tema – miško grožis, bet gamtos vaizdų paskirtis kūrinyje skirtinga. Remdamiesi kūrybos kontekstu atskleiskite ją. A. Mickevičiaus poemoje miško grožis perteikiamas grybais, bet tai parodo labiau bajorų mėgstama veiklą, o miško grožis yra kaip fonas, o A. Baranausko kūrinyje miško grožis – pagrindinė tema. 2 taškai 1.3. Palyginkite tekstų meninę raišką. Įrodykite, kad abu poetai parenka savitas meninės raiškos priemones. Mickevičius vartoja - epitetus, palyginimus A. Baranauskas vartoja - metaforas, personifikacijas, daug epitetų, palyginimų. 2 taškai 1.4. Įvertinkite, kuriame kūrinyje grybų paveikslas išsamesnis. Argumentuokite. Išsamesnis yra A. Baranausko, nes jis aprašo juos detaliau, jų daugiau ir jo ištraukos pagrindinė tema yra gamtos grožis. 2 taškai 1.5. Palyginkite, kuris tekstas ekspresyvesnis. Remdamiesi teksto raiška pakomentuokite, kaip pasiekiama gilesnio jausmų perteikimo. A. Baranausko, nes aprašoma detaliau ir jausmingiau. 2 taškai 1.6. Įvardykite literatūros rūšį, kūrinio žanrą ir tipą. Argumentuokite. Rūšis – epas, nes yra pasakotojas, siužetas. Žanras – poema (didelės apimties eiliuotas kūrinys). Tipas – romantinis (aprašomas miško grožis, poema emocinga). 3 taškai TEKSTAI UŽDUOČIAI ATLIKTI I Baltasai miškas kalnais, kaip tik padaboji33: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstoję, Čia visais lapais dreba epušės34 nusgandę; Kožnoj35 klaiką36 nekantrios žalktyčios37 atrandi. Čia ąžuolai ir uosiai prie eglėm sustojo, Lyg tartum čia žalktienė38 patį 39 apraudojo, Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo, Ir su vaikais iš savo motiniško sūdo40 Medžian41 gailysta42 virto – pati egle tapo, Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo43. Ieva, gluosna44 ir blendis45, grūšia46, obelėlė; Savo seserį skundžia liekna sedulėlė47. Vinkšnos, šaltekšniai, liepai48 ir nesuskaityti Kitokių medžių skyriai terp jų išsklaistyti. Juos tiktai miške augę žmonės tepažįsta. Daktarai ir žiniuonys, ką po miškus klysta; Jų lapais, jų žievelėm arba šaknia kieta Nuo ligų ir padarų49 gydžia visą svietą. Ė mum, prastiem žmonelėm50, tik žiūrėt patogu51, Kai juos dengia Apveizda žalių lapų stogu; Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla, Kai žiedų varške šakos obelų pražyla, Kai pervasar žaliuoja tamsaus šilo šone, Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni Tartum krauju Marčiupio52 pakalnes aptraukia Ir kai pliki stabarai pavasario laukia. Ė pušelės! pušelės tos nesurokuotos53! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos54, Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja, Liemuo liemenį plaka, kaip mendrės siūruoja55. Už pusvarsčio56 nesmato – toksai tankumynas! Nors nei laužais, nei šiekštom57 nežugriuvęs, grynas; Nei šakelės nudžiūvę, nežupynę58 vietos, Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos. 33 pažiūri 34 drebulės 35 kiekvienoje 36 baimę, išgąstį 37 žalčio dukters; užuomina į pasaką „Eglė, žalčių karalienė“ 38 žaltienė, žalčio žmona 39 vyrą, sutuoktinį 40 nuosprendžio, bausmės 41 į medį 42 iš skausmo, sielvarto 43 „Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakydavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę. Atamenu gražią pasaką apie mergą, ažu žalkčio ežeran nutekėjusią, kuriai su dviem sūnais ir viena duktere in tėvus pargrįžus pasiūliotų [pasisvečiuoti], jos broliai iš dukterės išgavę žodį, kaip jų sesuo žalktį šaukia. Iššaukę žalktį ir su dalgėm sukapoję. Jų sesuo dasižinojus ir iš gailystos egle tapus; sūnai vienas ąžuolan, kitas uosin, duktė epušėn nuo dievų perversti. [Juozapas Ignotas] Kraševskis šitą pasaką žodis žodin indėjo gražion giesmėn apie Lietuvą Vytuolio rauda, o Karolina Praniauskaičia žemaitiškai išguldė ir kalendoriun indėjo 1859 m.“ (Aut. past.) 44 gluosnis 45 blindė, gluosnių rūšis 46 kriaušė 47 „Buvę dvi seseri. Atjoję piršliai. Abi graži, abi tekėti akvati. Jaunikis negalėjęs išsirinkti, atsidavęs ant motinos [pasikliovęs motinos sprendimu, kurią duoti įžmonas]. Motina išsiuntusi uogų rinktų, kad kurioj pirma aukšlelį [indelį iš žievės] pririnksiant, toj tekėsiant. Jaunesnėja pririnkus. Vyresnėja pavydėdama ją ažmušus, po velėna pakišus. Toj vietoj sedulė išdygus. Vyresnėja, niekam nesisakydama, ką padarė, ištekėjus. Turėjus sūnų muzikantą. Atsitikę kartą važiuot veselijai [vestuvininkams] keliu pro aną sedulėlę. Muzikantui smičius palūžęs. Nesą ko daryt. Tai ir pasilaužęs aną sedulėlę, susilenkęs smičių. Bet kaip ėmęs skripkuot [smuikuoti] – dyvai! [stebuklai!] – skripka žmogaus balsu ir reiškiais [aiškiais] žodžiais ėmus verkt ir rentaut [pasakoti] visą aną istoriją. Tai mat tenai ne sedulėlės būta, bet anos jaunės užmuštosios seserės. Ir teip visa tiesa eikštėn išėjus“. Šitą pasaką Aleksandra Chodźko giesmėj lenkiškoj aprašė: „Jedzie, jedzie pan przez litewski łan“... ir t. t. Tiktai daug dalykų sugadinęs permainė, tarp kitų ir tai, kad ne sedulė, bet avietė išaugus. Teip daugumas mūsų senas pasakas ir giesmes gadina, kaip sau nori“. (Aut. past.) Atorius mini Aleksandrą Chodzką, VU auklėtinį, poetą, kuris 1829 m. Peterburge išleistame Poezijos rinkinyje paskelbė vėliau išpopuliarėjusią baladę „Avietės“. 48 liepos 49 Nuo kerų, burtų. „Padarais vadinas nuodnykų (piktųjų burtinykų) iškadijimai [daroma žala], padarytos ligos, maleficia [piktadarybė – lot.]“ (Aut. past.) 50 varguoliams, paprastiems žmonėms 51 gražu, malonu 52 Marčiupis – upelis, tekantis per Anykščių šilelį. „Marčiupis – ravas [griovys] ir upelis bėgdavo par vidurį šilelio. Teip vadinamas, kad kitados netoli nuo tos vietos marti, važiuodama šliūban, prieš motiną nusidėjus ir nepersiprašius, dievaičių buvus pakorota, kad pati su jaunuoju ir svotais akmenim pavirtę. Teberodžia po šiai dienai anykštėnai didelius tuos akmenis šaliakelėj gulint“. (Aut. past.) 53 nesuskaičiuotos 54 tarsi puokštės 55 „Šitą aprašymą pušelių užgirdau pirmąkart iš savo tėtelio metuose 1858. Šitie žodžiai teip pasirodė gražūs, kad parūpo juos giesmėn indėti. Iš to rūpesčio ir prasikalė diegas Anykščių šilelio“. (Aut. past.) 56 pusvarstis – apie pusės kilometro nuotolis. 57 išvirtusių medžių kamienais 58 neužpynę II Ai siaudžia67 gražiai miškas, netil68 kvėpia gardžiai, Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai. Vidunaktyj teip tyku, – kad girdi, kaip jaunas Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas; Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. Dėl to ir širdyj visos pajautos69 nutilsta, Ramum tykumu70 malda dūšia dangun kilsta 67 oši 68 ne tik 69 jausmai 70 ramiu tykumu TEKSTAI LYGINAMOSIOS ANALIZĖS UŽDUOČIAI ATLIKTI Adomas Mickevičius „Ponas Tadas“ Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“ Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų Terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. Voveruškų leikelės 11 kur ne kur pro plyšį Iš po samanų marškos12 sarmatlyvai13 kyši. Čia paliepių torielkos14 po mišką išklotos, Čia kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos15, Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, – Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi. Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako Tartum kupkeliai16 kniūpšti, kaip Mickev’čius sako17. Čia nemunės 18 iš kelmo, lepšiai terp alksnyno, Čia šalpjonai terp stuobrių dygsta iš skiedryno. Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. Anei jų žmonės renka, anei žvėrys graužia, Jėg19 bėgdami par mišką galvijai išlaužia, Arba patys savaimi suglebę supūsta, – Iš jų trąšos želmenim aplinkom išplūsta20. Ė iš visų viršesnis auga baravykas, Valig21 dainuškos žodžių – „grybų pulkaunykas22“: Platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas Ant kieto, drūto23 koto bliūdas palivotas24. Greit auga, ilgai esti giminių visokių: Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių. 11 piltuvėliai 12 apkloto, užtiesalo 13 droviai 14 lėkštės 15 su samanomis ir žole apžėlusiais kauburiais, kelmais 16 taurelės 17 „Lietuvnykas Adomas Mickevičius, lenkų giesminykas, gražiai aprašė mūsų miškų grybus giesmėje Pan Tadeusz“. (Aut. past.) Minėtame Pono Tado grybų epizode pasinaudota lietuvių liaudies daina apie grybų karą, taip pat įvaizdžiu „baravykas – grybų pulkaunykas“. Tą pačią liaudies dainą cituoja ir Baranauskas Anykščių šilelyje. 18 kelmučiai 19 nebent 20 „Grybai supuvę duoda žemei trąšas, kurios eikštėn verčias želmenims (t. y. žolėmis, krūmais, uogienojais, samanomis i. k.)“. (Aut. past.) 21 anot, pagal 22 pulkininkas, karių būrio vadas 23 storo 24 glazūruotas molio dubuo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!