"Anykščių šilelio" apibendrinimas

ISTORINIS KONSTEKSTAS. ATR trečiasis padalijimas 1795 m., po padailijimo didžioji Lietuvos dalis prijungta prie Rusijos. Prasidėjo lietuvių rusinimas: mokykloje pagrindinis dalykas – rusų kalba, atšauktas Lietuvos statutas, įvesta Rusijos teisė. Tokiu būdu norėta pakirsti lietuvius.
A. Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius. Gamtos grožis žadino kūrybines galias, skatino jas reikštis. Gamtos praturtinta vaizduotė kūrė tautodailės raštus, liaudies dainų melodijas, teikė, anot paties poeto, žodžiais nenusakomą lyrizmą liaudies poezijai, neišsenkamą siužetų šaltinį pasakų ir legendų išmonei. Ir atvirkščiai, sugriauta gamtos pusiausvyra gresia psichinės harmonijos praradimu, dvasiniu išsekimu.
„Anykščių šilelis“ – metafora į okupuotąją Lietuvą.
• Pirma dalis pradedama gan graudžiu vaizdu: „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“. Tokia daugiaprasme metafora autorius vaizduoja buvusio, dabar jau iškirsto miško grožį ir gyvybę. Vietoj žaliavusio šilo - „kelios pušelės apykraivės“ , „skujom, šakelėm“ nuklota dykynė. Autorius aplink regi tik tuštumą: „visa prapuolę“, liudija sielvartą, nuoskaudą. Buvęs šilelio grožis atgyja antroje poemos dalyje. Joje pateikiamas prisiminimas apie buvusį šilo grožį, kuris išreiškiamas frazeologizmu „net akį veria“. Šis vaizdas suteikia džiaugsmo, kad net už „širdies tveria“.
• Antroji dalis. Plėtojama šilelio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!