Antano Baranausko gyvenimas, kūryba bei "Anykščių šilelio" analizė

Antanas Baranauskas- XIX a. romantizmo srovės poetas, labiausiai isgasėjas savo kūriniu „Anykščių šilelis“ Pirmųjų mokslo žinių A. Baranauskas gavo iš tėvo Jono Baranausko. Jau vaykysteja busimas poetas posmavo eiles apie piemenų pramogas ir apie tėvo diržą.
Antano Baranausko gyvenimas.
negavo.
Antanas Baranauskas gyveno gausioje šeimoje jo tėvas Jonas Bernardas Baronas-Baranauskas, mama Teklė Pavilonytė-Baronienė- Baranauskienė, jie abu buvo žemdirbiai. Šeimoje gime dešimt vaikų, bet išaugo tik penki: broliai Jonas Baranauskas- valstybės tarnautojas, tremtinys, Juozapas Baranauskas- žemdirbys, ir Anupras Baranauskas- tremtinys, sesuo Rozalija Baranauskaitė-Zlatkuvienė- žemdirbė. Brolio Jono anūkas Antanas Žukauskas-Vienuolis-vaistininkas ir rašytojas.
Paskirtas raštininko padejėju, vėliau raštininku, A. Baranauskas 1853-1856m. dirbo Vainuto, Raseinių, Sėdos, Skuodo valsčių raštinėse. Čia jis patyrė carinės valdžios pareigūnų savivalę ir smurtą, kyšininkavimą, susidūrė su slogia Rytprūsių pasienio buitimi, plešikavimu. Nuo žlugdančios sistemos ją gelbėjo kūryba. Jis megino eiliuoti lenkiškų, o artais lietuviu kalba.
A. Baranauskas eilėmis rašė proginius sveikinimus valsčiaus pareigūnams bei jų žmonoms, aprašė savo kelionę į Tilžę, Vainuto gaisrą.
1855 m. Telšiuose jis susipažino su Karolina Praniauskaite ji buvo bajoriškos kilmės mergina ir marmąja lietuvių literatūroje žzinoma moterimi poete. Ji padejo Antanui Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos tėvai ir brolis kunigas Otonas Praniauskas1818-1878m sudarė salygas Antanui Baranauskui, nusipirkusiam Telšių progimnazijos keturių klasų baigimo liudijimą, 1856m. įstoti į Varnių kunigų seminariją. Joje studijuodamas 1856-1858m. his artimai bendravo su kitu klieriku anykštėnu Klemensu Kairiu. Vėliaų jį kaip gabų kleboną išsiuntė studijuoti į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.
Čia studijuodamas jis sukūre poemą „Kelionė Peterburkan“, „pasikalbejimą Giesminyko su Lietuva“ bei „Dievo rykštė ir malonė“. Baigęs Peterburgo dvasinę akademiją ągijo teologijos magistro laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Insburgo, Liuveno katalikiškuose universitetuose. Buvo paskirtas Peterburgo dvasinės akademijos dėstytoju, bet po 1863 metų sukilimo A. Baranauskas iškviestas, parvyko ą Lietuvą. Kauno kunigų seminarijoje 1866-1884m. dėstė moralinę teologiją ir homoletiką. Nuo 1867m. buvo paskirtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!