Antano Baranausko gyvenimas ir kūryba

Antanas Baranauskas, įžymaus XIX a. vidurio lietuvių poeto ir kalbos tyrinėtojo, vėliau matematiko, asmenybė- viena prietaringiausių bei dramatiškiausių visoje mūsų literatūros istorijoje. Tai pirmasis stambus lietuvių romantizmo reprezentantas, patriotinių liaudies nuotaikų reiškėjas, didelių kūrybinių polėkių ir stiprių vidaus prieštaravimų asmenybė, kurios likime atsispindi nemaža sudėtingų nacionalinės kultūros formavimosi momentų.
Palikęs vos kelerius metus trukusį poeto kelią ir atsidėjęs lietuvių kalbos tyrinėjimui, savo filologinėmis studijomis Baranauskas padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai. Nebesusidurdamas su lietuvių kalbos dėstymo praktika, jis nutraukė lietuvių kalbotyros darbus, bandė savo jėgas matematikoje, paskelbė keletą šios srities darbų.
Baranauskas savo didžiulio talento neišsėmė ligi galo nė vienoje srityje, nors visose paliko gilius asmenybės pėdsakus. Pereidamas iš vienos kūrybinės srities į kitą, jis išeikvojo begales dvasinės energijos.
Baranausko kūrybinis palikimas, atlaikęs ištiso šimtmečio bandymą, išsaugojo nenykstamą, išliekamąją vertę ir susilaukė aukšto lietuvių mokslo pripažinimo. Jo padėtais lietuvių tarmių klasifikacijos pagrindais plėtojama šiuolaikinė lietuvių dialektologija.
BIOGRAFIJA
Antanas Baranauskas gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose. Šeimoje augo penki vaikai: Jonas, Juozas, Antanas, Anupras ir Rozalija. A. Baranauskas jau vaikystėje ėmė pranokti savo bendraamžius. Jis, pramuštgalvis, nežabotos fantazijos vaikas, dėmesio centras ganykloje, piemenukų išdaigose, sugeba juos suvilioti, paklaidinti Anykščių pakalnėse ir balose, jis pasakoja istorijas naktigonėse, neduodamas ramybės net suaugusiems. Jis buvo pastebėtas visų, visi jį matė, juo stebėjosi, jo pasigesdavo. Piemenys jį pravardžiuodavo Jurkštu (kad nuolat kažką sau pusbalsiu murmėdavo, dainuodavo savo pramanytas daineles) arba Smalaūsiu (kad visada būdavo apšepęs, nevalyvas, nosies nesišluostęs).
Jau vaikystėje būsimas poetas posmavo eiles apie piemenų pramogas ir tėvo diržą. Per tris žiemas (1845- 1848) Antanas Baranauskas baigė Anykščių pradinę mokyklą, pasižymėjęs gabumais, ypač aritmetikai. Mokytojas jam pranašavęs didelę ateitį. Tėvas atidavė daug žadantį sūnų Gelvonų klebonijon liokajum, bet po metų klebonas grąžino jį kaip niekam tikusį. Nelinko Baranauskas ir į žemės ūkio darbus: trūko net fizinės jėgos, arklys jį parvilkdavo namo su visomis akėčiomis. Stokodamas lėšų, 1851m. tėvas nuvežė jaunuolį į nemokamą dvimetę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!