Antano Baranausko poema "Anykščių šilelis"

„Anykščių šilelis“- tai Antano Baranausko poema parašyta 1858-1859 m. susidedanti iš dviejų dalių: pirmoji lyriškesnė, antroji truputį linksmesnė. Lietuvių literatūrai "Anykščių šilelis" - pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį.
Poetas poemoje atsižvelgia į žiūrimuosius vaizdus. Jis regi nuniokotą šilelį ir tai, kas iš jo yra likę šiuo metu. Kadangi Baranauskui šis šilelis buvo begalo brangus, jis pasakoja ne tik apie tai, ką jis mato dabar, tačiau primena mums jį tokį, koks jis buvęs anksčiau: „ Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?“, „Miškan būdavo, eini- tai net akį veria;“, „Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,“.
Antanas Baranauskas atsižvelgia ne tik i žiūrimuosius vaizdus, tačiau ir į tokius, kuriuos mes girdime. Poemoje jis aprašo tokius garsus, kuriuos ne kiekvienas mūsų išgirstų ir atsižvelgtų i juos. Jie yra minimi nuo tyliausių, iki pačių garsiausių: „Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia,“, „Girdi, kaip šakom šnibžda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!