Rašinys pagal A. Baranausko poemą "Anykščių šilelis"

Savo poemą didysis romantikas pradėjo XIX a. Anykščių šilelio panorama. Iki horizonto driekėsi „kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę”- iškirsto ir nualinto šilelio vaizdai. Sunku patikėti jo senoviniu grožiu, senų žmonių pasakojimais, kad kadaise „pušys siūbavo, braškėjo“. Tokia poemos įžanga – lyg kaltinimas tiems, kurie žaliuojantį mišką pavertė išdegusiais ir niekam nebereikalingais žemės plotais.
Perskaičius didžiąją dalį kūrinio, prieš akis lyg iškyla žaliuojantis miškas su visomis savo grožybėmis: su neapsakomais regimaisiais vaizdais, nepakartojamais kvapais, garsais ir jausmais, kurie, deja, daugiau nebeaplankys žmogaus, įėjusio į mišką. O jame buvo gražu tiek dienos, tiek nakties metu. Įspūdžius apie Anykščių šilelį dieną autorius aprašo įvairiomis meninės raiškos priemonėmis: metaforomis: „minkštučiukai samanų patalai“,- palyginimais: „uogienojai kaip rūtos“,- personifikacijomis: „ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų / Terp medžių marguliuoja iš savo sodybų“ bei onomatopėjomis: „Ėgi kukutis klausia savo pačią, sūnų: / „Ką, ką, ką jums atnešti?“. Šilelio vidurnakčio tyloje atsiveria nuostabūs vaizdai, raminantys širdį. Antanas Baranauskas surado žodžių, kuriais galima apibūdinti žmogaus vidinę būseną lankantis Anykščių šilelyje: „Dažnai miške lietuvis ko verkia, nežino“. Tai pagimdo ir kūrybą: „Iš to matai, ašaros ir atsidūsimas, / Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas“. Be jokios abejonės, žmogus, regėdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!