Antikos mąstytojų gnoseologinės pažiūros

Filosofija paprastai suvokiama kaip labiausiai komplikuotas ir abstrakčiausias dalykas, nutolęs nuo kasdieninio gyvenimo problemų. Tačiau kiekvienas žmogus, suvokia tai ar ne, turi tam tikras filosofines pažiūras.
Klausimas apie būties prasmę, apie visų daiktų esmę, apie žmogaus vietą pasaulyje – tai mąstymo pagrindas. Todėl filosofija laikoma ir visų mokslų “motina”. Klausimai, kuriuos filosofija keldavo nuo antikos iki dabarties, keičiantis aplinkybėms skambėdavo vis kitaip, bet jų esmė visada išlikdavo panaši.
Filosofijai atsirasti ir plėtotis reikia tam tikrų sąlygų. Pirmiausiai reikia laisvos, demokratiškos visuomenės, kurioje nedraudžiama mąstyti ir kalbėti kitaip. Juk, pvz., senovės Egipte, kuriame buvo vergovinė santvarka, atsirado mokslas, bet neatsirado filosofija, kadangi Egipto žynių luomas draudė mąstymo laisvę. Kaip tik dėl to klasikinės filosofijos tėvyne laikoma Senovės Graikija, kurioje įvyko kultūros raidos šuolis.
Filosofijos atsiradimo problema susidomėta jau antikos laikais. Platonas išskyrė psichologinį šios problemos aspektą. Jis manė, kad filosofijos pradžia yra nuostaboje. Aristotelis sakė, kad žmonės pradėjo filosofuoti norėdami išvengti nežinojimo. Bet dėl to jie turėjo suvokti savo nežinojimą. Juk jeigu nežinojimas nesuvoktas, tai ir įveikti jo neįmanoma. Norėdamas kažką pažinti, žmogus turi būtinai įsisąmoninti, suprasti, kad jis to nežino.
Antikoje filosofija buvo suprantama ne taip, kaip ją suprato Naujaisiais ir vėlesniais laikais. Tame laikotarpyje nebuvo atskirų mokslo šakų, todėl filosofija atstovavo visas teorines žinias. Ji siekė savo tezes pagrįsti stebėjimais ir loginiais samprotavimais. Tuo metu filosofas buvo ir visapusiškas mokslininkas. Pvz., pirmuoju Europos filosofu laikomas Talis iš Mileto kartu buvo gydytojas, architektas, geometras, astronomas, nors buvo pirklys, kelionėse po Aziją pamėgęs filosofiją.
ANTIKOS MASTYTOJŲ GNOSEOLOGINĖS PAŽIŪROS
Pats žodis “filosofija”, visos sąvokos ir problemos, atsirado iš Graikijos. Čia susiformavo gausybė išbaigtų filosofinių krypčių ir požiūrių:
“Herakleitas ir elėjiečiai: pasaulis yra amžinas tarpsmas, nepaliaujamas kitimas ir – pasaulis yra “sustingusi” substancija;
mechanicizmas ir teleologija: pasaulis yra aklo gamtos būtinumo padarinys ir – pasaulis yra tikslingai veikiančių organiškų jėgų kūrinys;
epikūrizmas ir stoicizmas: išmintingas sugebėjimas gyventi ir – herojinis gyvenimo idealas;
platonizmas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!